Daugiau informacijos:
Birželio 28 d.–30 d. mūsų kultūros centre vyks etnokultūriniai užsiėmimai 7-12 metų vaikams EN-DEN-DU… Šiomis dienoms kartu praleisime po 3 val. Užsiėmimus ves mūsų etnografė Regina Stumburienė! Susitikimų metu mokysimės dainuoti liaudies dainas, susipažinsime su liaudies instrumentais, ratuosime, mokysimės skaičiuočių, erzinimų, klausysimės pasakojimų, žaisime folklorinius žaidimus ir tiesiog linksmai leisime laiką kartu!
Registruotis kviečiame nuo birželio 21 d. skambinant numeriu +37060094459
Jau penktą dešimtmetį skaičiuojanti Tradicinės kultūros ir žirgų sporto šventė „Bėk bėk, žirgeli!“ kvies visus į Niūronis. Anykščiai – ilgamečių kultūros tradicijų ir veržlių naujovių kraštas. Nuolat puoselėjamos per amžius išsaugotos šio krašto vertybės ir tuo pat metu natūraliai šventėje kuriamos originalios iniciatyvos. Nauji kultūros, turizmo, verslo sprendimai leidžia džiaugtis vis dažniau į Anykščius užsukančiais turistais bei įvairiausio žanro kultūros renginių lankytojais. Šių metų renginys grįžta prie tradicinių šventės šaknų.
„Bėk bėk, žirgeli!“ šventės metu sugrįš senosios tradicijos
Šventės programa turininga. Planuojami renginiai – nuo žemės ūkio darbų su arkliais programos iki tradicinių kinkinių žygio su žemaitukais bei arklių kaustymo, LDK kavalerijos istorinių rekonstrukcijų, džinsų plėšymo su žemaitukais rungčių, klojimo teatro spektaklių, tautinio paveldo ir amatų mugės, teatralizuotų, per pusšimtį dalyvių iš viso rajono sutelkusių, kiemų, žirgų sporto konkūrų ir parodomųjų programų, koncertų.
Pirmoji šventė agronomo profesoriaus Petro Vasinausko ir daktaro Antano Puodžiuko pastangomis surengta dar 1978 metais. Šiuo gražiu tradiciniu vasaros renginiu siekiama populiarinti lietuviškų arklių veisles – žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius, žirginį sportą, kelti jo meistriškumą, išaiškinti stipriausius šalies raitelius bei pajėgiausius žirgus. Čia žirgai demonstruoja savo gebėjimus, o žmonės – meilę žirgams.
Šiais metais į „Bėk bėk, žirgeli!“ šventės programą sugrįžta kermošius! „Kermošiuje bus prekiaujama iš medinių vežimų, gros muzikantai, veiks vaikų žaidimų kiemelis, lėlių teatras, šalia ganysis arkliai. Kaip tikrame turguje, nuo skelbimų statinės bus pristatomi amatai ir prekės. Pirmąjį birželio šeštadienį susitiksime tikrame kermošiuje!“, – patikino A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėjas M. Karčemarskas.
1978 m. Niūronyse buvo įkurtas Arklio muziejus. Muziejaus atidarymo proga iš aplinkinių kaimų ir kraštų suvažiavo tūkstančiai žiūrovų ir dalyvių. Tuomet kaimuose dar būta arklių, vežimų, padargų ir, žinoma, žmonių, prisimenančių ir gyvenusių „arklio epochoje”. Šventė „Bėk bėk, žirgeli!” dar žinoma ir kitais pavadinimais – „Vasaros Sartai” arba „Kumelės atlaidai”.
Muziejuje atskleidžiamos didžiausios arklio paslaptys
Arklio muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose saugomi arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai, tautodailės dirbinių kolekcijos.
Arklio muziejaus sumanytojas profesorius Petras Vasinauskas keliaudamas po Lietuvą dienoraštyje rašė: „Arkliu važiuoti didžiausias malonumas. Lėtai slenka pro tave tėviškės peizažai, o tu sėdi sau be vargo bričkelėje ant risorų, klausaisi monotoniško, tokio mielo pasagų kaukšėjimo ir nepamatai, kaip pravažiuoji 30 ir 50 kilometrų. Lėtai stebėdamas aplinkos daiktus, pastatus ir visa kita, geriau juos įsidėmi ir kartu pailsi, iš tikro pajunti tai, kas vadinama malonumu.“.
Muziejaus istorija kuriama ir šiandien, ją kuria kiekvienas lankytojas, mes visi kartu…
Anykščių r. savivaldybės informacija
„BĖK BĖK, ŽIRGELI!“
Tradicinė kultūros ir žirgų sporto šventė
2022 m. birželio 4 d. Niūronių k., Anykščių r.
Programa
Niūronių kaimo hipodromas
Žirginio sporto varžybos:
9.00 val. Konkūras poni veislės žirgais
10.00 val. Šetlando poni veislės žirgų lenktynės
10.30 val. Žemaitukų veislės žirgų lenktynės
13.30 val. Poni veislės žirgų estafetė
14.00 val. Konkūras Baltijos žirgų augintojų asociacijos taurei laimėti
15.00 val. Konkūras žemaitukų veislės žirgais
15.30 val. Konkūras Anykščių rajono mero taurei laimėti
Nuo 9.00 val. Prekybos mugė Muziejaus gatvėje
Nuo 10.00 val. Muziejaus jojimo aptvare
Prie Arklio muziejaus
11.00–15.30 val. šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ atvėrimas ir pasidainavimų, pamuzikavimų laikas Dalyvauja:
Striukų sodyba
10.00 val. Skiedrinių stogų dengimo amato demonstravimas, arklinės skiedrų mašinos pristatymas. Dalyvauja Čekauskų etnografijos muziejus ir stogdengys Gediminas Bardauskas
11.00 val. XVI–XVII a. LDK sparnuotų husarų herbinio karininko stovykla (rengia Rolandas Prušinskas)
Klojimo teatro spektakliai:
12.00 val. Skiemonių miestelio teatro komedija – Kazio Binkio „Kai atsarga daro gėdą“ (rež. Gintautas Eimanavičius)
13.00 val. Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatro poezijos spektaklis „Vėjo mylimoji“ pagal Giedrės Murnikovienės kūrybą (rež. Jonas Buziliauskas)
14.00 val. Kavarsko mėgėjų teatro komedija – Žemaitės „Trys mylimos“ (rež. Aušra Blažienė)
15.00 val. „Džinsų tvirtumo bandymai su žemaitukais” – keliautojo, knygų autoriaus ir fotografo Gintaro Kaltenio parengta speciali programa
Legų sodyba
10.00 val. Gyvasis aukštaitiškas kiemas ir lietuviško kulinarinio paveldo ragavimai
12.00 val. Tradicinėmis kanklėmis atliekamos muzikos suėjimas
Dalyvauja:
Prie kalvės
12.00, 13.00, 14.00 val. Arklių kaustymo amato demonstravimas
Priešais Striukų sodybą
Nuo 13.00 val. Žemės ūkio darbų programa su arkliais „Lietuvos duonpelniai” (Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacija)
Šventės iniciatorius: Anykščių rajono savivaldybė.
Šventės informacinis rėmėjas: UAB „Anykštos redakcija“.
Šventės rėmėjas: LR Žemės ūkio ministerija.
Šventę draudžia: BTA draudimas.
Šventę puošia: UAB „Josvainių gėlės“.
Šventę saugo: UAB „Šerifai“.
Pasibaigus pandemijai ir renginių ribojimams po Lietuvos miestus ir miestelius pasipylė įvairiausių renginių. Gegužės mėnuo ypač turtingas festivalių ir konkursų. Ne išimtis ir mūsų kraštas. Po dvejų metų nuotolinės veiklos į Raguvos miestelį sugrįžo XXI šalies vaikų ir jaunimo, popchorų, ansamblių ir solistų festivalis-konkursas ,,Spindulėlis“ ir Panevėžio rajono vaikų ir jaunimo popchorų, ansamblių ir solistų apžiūros šventė. Kaip niekad gausus dalyvių būrys pareiškė norą dalyvauti šioje muzikinėje šventėje. Atvyko dainininkai iš Anykščių, Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Jonavos, Panevėžio miestų ir rajonų. Žiūrovai ir komisija išvydo 28 pasirodymus. Nuo pačių mažiausių, vos ketverių metukų, dainorėlių iki brandaus jaunimo slopindami jaudulį visi lipo į sceną ir atliko pasirinktus kūrinius. Visą dieną miestelyje skambėjo muzika ir šurmuliavo svečiai.
Šiame konkurse „Puella“ ir Tabalai“ (vad. Rūta Aglinskienė) kolektyvai ansamblių grupėje pelnė I ir II vietas.
Sveikiname!
Raguvos ir Anykščių kultūros centrų informacija
Gegužės 25 – 26 dienomis Anykščiuose, Anykščių kultūros centre, vyks penktasis tarptautinis šokio festivalis „Pėdos“.
Anykščių kultūros centro kūrybinės komandos tikslas – inicijuoti ir vykdyti profesionalios kultūros įvairių žanrų meninius projektus ir pristatyti anykštėnams, miesto bei rajono svečiams aukšto meninio lygio sukurtus kultūros produktus.
Tai unikalus ir netradicinis projektas savo forma bei turiniu. Bendradarbiaujant su Lietuvos šokio informaciniu centru, per ketverius metus buvo įvykdytos 28 šokio teatrų premjeros, 8 įvairių šokio žanrų kūrybinės dirbtuvės.
Penktame šokio festivalyje „Pėdos“ dalyvauja ryškiausi šalies šokio teatrai ir juose šokantys įvairių pasaulio šalių atlikėjai iš Meksikos, Albanijos, Italijos, Pietų Korėjos, Australijos, Japonijos, Prancūzijos, Taivano, Kanados. Spektaklius kūrė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių menininkai. Šoka Lietuvos aukščiausius apdovanojimus pelnę – Auksinių scenos kryžių laureatai.
ŠOKIO KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS, ŠOKIO PERFORMANSAI, SUSITIKIMAI.
Festivalio programa:
GEŽUŽĖS 25 D. 18 VAL.
Spektaklis „La CALASH La Latin-LT“
Spektaklį kūrė: Palle Granhøj (Danija)
Šokėjai: Dovilė Binkauskaitė, Darius Berulis, Niels Claes, Mantas Černeckas, Oksana Griaznova, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Agnija Šeiko, Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis, Inga Kuznecova, Viktorija Zobielaitė.
Šviesų dizaineris: Aurelijus Davidavičius.
Muzika: Uma Sumac, Pérez Prado, Serge Gainsbourg, Camila Cabello.
Šeiko šokio teatro meno vadovė, spektaklio konsultantė: Agnija Šeiko.
Prodiuserės: Sigrid Aakvik, Goda Giedraitytė.
Koprodiuseriai: Granhøj Dans, Šeiko šokio teatras.
Trukmė: 60 min.
GEGUŽĖS 26 D.18 VAL.
VYČIO JANKAUSKO ŠOKIO TEATRAS
Spektaklis „Nematomas šokis“
Idėjos, judesio, erdvės ir teksto autorius: Vytis Jankauskas.
Judesio autoriai ir atlikėjai: Andrius Katinas, Giedrė Kirkilytė, Lina Puodžiukaitė.
Šviesa, garsas: Aurelijus Davidavičius.
Trukmė: 50 min.
GEGUŽĖS 27 D. 18 VAL.
ŠOKIO TEATRAS “LOW AIR“
Spektaklis „Mėlyna Mėlyna“
Idėja: Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius, Ieva Lapelytė, Simonas Nekrošius, Daina Dieva.
Choreografija, atlikimas: Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius, Greta Snitkutė.
Kompozitoriai, gyvas muzikos atlikimas: Simonas Nekrošius, Daina Dieva.
Dramaturgė: Kristina Steiblytė.
Šviesų dailininkas: Povilas Laurinaitis.
Garso operatorius: Julius Janukaitis.
Trukmė: 40 min.
N7.
GEGUŽĖS 28 D. 18 VAL.
ŠOKIO TEATRAS „AURA“
Spektaklis „Ištrintos durys“
Choreografija: Birutė Letukaitė (Lietuva).
Kostiumai: Kristina Čyžiūtė-Svirskienė.
Videografija: Tadas Stalyga ir Albinas Liutkus.
Muzika: Benas Trakimas.
Šokėjai: Ester Bega (Albanija), Ludovico Murgia (Italija), Heung Won Lee (Pietų Korėja), Julija Mintautė (Lietuva), Kris Dao Nicholls (Australija), Natsuho Matsumoto (Japonija), Marine Fernandez (Prancūzija), Pepe Jaimes (Meksika), Chih-Yuan Yang (Taivanas), Gavin Law (Kanada).
Trukmė: 50 min.
GEGUŽĖS 29 D. 10.30 VAL.
ŠOKIO TEATRAS „DANSEMA“
Spektaklis „Laikrodininkas“ (6-18 mėn. kūdikiams)
Idėjos autorė ir choreografė: Birutė Banevičiūtė.
Veiksmo bendraautoriai: Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis.
Šokėjas: Marius Pinigis.
Kompozitorė: Jurgita Mieželytė.
Dailininkė: Medilė Šiaulytytė.
GEGUŽĖS 29 D.
TEATRO TRUPĖ „NUEPIKO“
Spektaklis „Niekur, bet ne čia“
Kūrybinė spektaklio komanda: Marius Pinigis, Adrian Carlo Bibiano, Andrius Stakelė, Arūnas Mozūraitis, Mantas Stabačinskas, Vilma Pitrinaitė, Monika Šerstabojevaitė, Aistis Lansbergas.
Trukmė: 50 min.
Visų festivalio pasirodymų bilietų kaina – 10 Eur
Moksleiviams – 5 Eur
Bilietus galite įsigyti Anykščių kultūros centro kasoje.
Projekto pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Rėmėjas – Anykščių rajono savivaldybė.
Meksikoje vykstantis tarptautinis tautinių šokių festivalis „Pasaulio spalvos“ jau nuo 2013 m. yra pasaulio tautų kultūros ir šokio propagavimo etalonas, įsikūręs įvairiose Jalisco valstijos savivaldybėse. Šiam festivaliui būdingi broliški ryšiai tarp menininkų iš viso pasaulio. Šių metų festivalio tema: moteris, kuri simbolizuoja taiką ir motiną žemę, tai ypač aktualu šių dienų kontekste.
Anykščių rajono kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Gojus“ šiame festivalyje atstovavo ne tik Anykščiams ir Lietuvai, bet ir visai Europai. Renginį, kurį organizuoja visų Lotynų Amerikos valstybių kultūros ministerijos Lietuva čia pakviesta pirmą kartą. Šokių kolektyvo nariai turėjo nukeliauti lėktuvu net apie 10 tūkstančių 137 kilometrų, kad iš savo šalies nuvyktų į renginio vietą, kur vyko dešimtojo Tarptautinio folklorinių šokių festivalio „Pasaulio spalvos“ uždarymas – daugiakultūris renginys, nuo 2013 m. sulaukęs beveik šimto šokių kolektyvų iš įvairių planetos platumų ir kurio būstinės yra įvairiose savivaldybėse iš Jalisco valstijos.
„Pasaulio spalvos“ uždarymo šou vyko Unión de Tvla mieste, vienoje iš dešimties savivaldybių, atrinktų vesti šį daugiakultūrį renginį, vykusį nuo balandžio 17 d. iki 23 d., jame dalyvavo net 350 šokėjų iš Europos ir Lotynų Amerikos.
Lietuvos vėliava su geltonos, žalios ir raudonos spalvos juostelėmis ne kartą pasirodė virš scenos, plevėsavo ir tarp šokėjų. Tai buvo pirmas kartas, kai tautinių šokių kolektyvo „Gojus“ nariai dalyvavo tarptautiniame tautinių šokių festivalyje „Pasaulio spalvos“ ir įkėlė koją į Meksikos žemę.
Kolektyvo vadovė Jūratė Uselienė atviravo: „Praėjo beveik metai kaip mes svajojome apie kelionę, kuri buvo tokia spalvinga, įspūdinga, pilna nepamirštamų akimirkų. Dar praeitų metų spalį Gojus atšventė 30 metų jubiliejų ir po šio jubiliejaus, nors ir sunkiu laikotarpiu, mums šis jubiliejus buvo tikras išbandymas. Vyravusi pandemija diktavo savo sąlygas, žmonės taip pat buvo įsitempę, o juk visada norisi viską paruošti geriau, profesionaliau ir įspūdingiau, realizuoti patį save. Po atšvęsto jubiliejaus, visiems taip norėjosi turėti dar vieną didelę ir įspūdingą šventę. Šiai šventei ruošėmės jau prieš metus. Tačiau, ilgą laiką buvome nežinioje, kadangi patys festivalio organizatoriai nebuvo užtikrinti, kad festivalis įvyks, dėl vykstančios pandemijos. Atvykome į festivalį, kuriame vieninteliai atstovavome Europą. Buvome vieninteliai tokie neįprasti, kokie esame jiems. Viso festivalio metu nuolat buvo prabrėžiama, kad mes vieninteliai esame iš Europos. Mūsų spalvos, šokiai, žmonės buvo kitokie. Pats festivalis be galo spalvingas, o festivalio tema: moteris, kaip žemės, taikos ir grožio simbolis buvo labai svarbi tema. Ši tema aktuali ir mums lietuviams, kurie esame Europoje, netoli Ukrainos. Ir nors dabar mes esame kitame žemyne, mūsų mintys su tais, kurie išgyvena šį sunkų laikotarpį.“
Festivalio metu šokių kolektyvui „Gojus“ buvo išskirtinė proga atstovauti savo šalies kultūrą, pristatant liaudiškus tautinius ir istorinius šokius. Kolektyvo vadovė neslėpė, kad visi labai didžiavosi atstovaudami tautą, turinčią tokią gilią ir unikalią praeitį.
Kolektyvo nariai dalyvavo net dvejuose festivaliuose ir pasirodė dvylikoje pasirodymų skirtinguose Meksikos miestuose. Todėl dalyvavimas čia buvo itin intensyvus. Susidurta ir su iššūkiais: kita laiko zona, karštas klimatas, o kur dar kelionės į vis kitus miestus. Nors atstumai tarp miestų buvo nedideli, tačiau vykstant kalnų keliais, kelionė užtrukdavo net iki 4 valandų į vieną pusę. Kolektyvo narė Skaistė Uselytė paminėjo, kad sunku buvo įprasti ir prie meksikietiško laiko planavimo. Patys meksikiečiai juokauja, kad jų viena minutė gali siekti ir vieną valandą. Kita vertus, nepaisant sunkumų, visi kolektyvo nariai džiaugiasi išskirtine galimybe pamatyti tokią šalį, susipažinti su jos kultūra bei susibičiuliauti su tokių šalių kolektyvais kaip Čilė, Peru, Kolumbija ir vietinės Meksikos.
Šokių kolektyvas „Gojus“ išreiškia didelę padėką vienam iš šio renginio organizatorių Antonio de Jesús Casillas Pérez, kuris buvo visiems kaip angelas sargas, organizuojant kolektyvo apsaugą tiek armijos tiek ir policijos, visos kelionės metu.
Anykščių rajono kultūros centro tautinių šokių „Gojaus“ kolektyvas šių metų kovą taip pat dalyvavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiame Šarža miesto paveldo dienų festivalyje „Paveldas – ateitis“!
Meksikos dienraščio „Letrafria“ ir Anykščių kultūros centro informacija
Prasidėjo ukrainiečių režisierės Viktoriya Manole ir lietuvių aktorių bendras kūrybinis darbas, statant Yasmina Reza spektaklį „SKERDYNIŲ DIEVAS“ Subtili žmogaus prigimties susidūrimo su „civilizuoto pasaulio“ taisyklėmis istorija.
Tai bendras Ukrainos teatro „SPLASH“ (Kijevas) ir Anykščių kultūros centro projektas. Viena iš šio projekto užduočių – keistis patirtimi, stiprinti kūrybinius kontaktus, ieškoti naujų darbo formų ir palaikyti ukrainiečių teatrą tokiu sunkiu Ukrainai laikotarpiu.
Spektaklio premjera planuojama maždaug po 2 mėnesių.
Organizatorius: Anykščių kultūros centras
Spektaklio režisierė: Viktoriya Manole
Spektaklyje vaidins: Jovita Povilavičienė, Tomas Pajuodis, Robertas Raišelis, Ieva Gražytė
Balandžio 15-ąją Tauragės kultūros rūmuose nuskambėjo XXI-asis Žemaitijos ir Klaipėdos krašto tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalis „Trimitatis“, rengiamas nuo 2001 metų kasmet vis kitoje savivaldybėje. Jis jau apsuko ne vieną ratą po Žemaitijos miestus ir miestelius, o į Tauragę sugrįžo jau antrą kartą.
Žiūrovus džiugino specialiai šiam festivaliui parengta programa, kurioje tautiniais muzikos instrumentais šiuolaikiškai ir patraukliai buvo atliekama įvairių žanrų muzika. Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ (vadovė Asta Motuzienė) buvo vienintelis kolektyvas iš Aukštaitijos. Įvairiaspalvėje festivalio programoje atliko ne tik bendrus kūrinius tarpe 500 dalyvių, bet pasirodė ir su aukštaitiška daina su kanklių pritarimu „Pragyda gyda“ bei smagia „Polka“.
Pagerbiant Ukrainos tautą prieš prasidedant festivalio koncertui vyko vienybės, pilietiškumo ir kultūros akcija „Esam kartu“ / „Razom vsi mi“. Šlovė Ukrainos žemei, jos vaikams, jų tėvams ir visiems Ukrainos žmonėms.
XXI festivalyje dalyvavo visų tautinių instrumentų žanrų kolektyvai: tradicinių kanklių, skudučių, birbynių, koncertinių kanklių, mišrūs tautinių instrumentų ansambliai ir orkestrai, vokaliniai ir folkloro ansambliai iš Anykščių, Akmenės, Gargždų, Klaipėdos, Kretingos, Neringos, Šiaulių, Kuršėnų, Kelmės, Palangos, Jurbarko, Mažeikių, Šilalės, Šilutės, Plungės, Tauragės. Visiems dalyviams įteiktos padėkos ir dovanos.
Anykščių kultūros centro informacija
Nuotraukos: Tauragės kultūros centro