Jau penktą dešimtmetį skaičiuojanti Tradicinės kultūros ir žirgų sporto šventė „Bėk bėk, žirgeli!“ kvies visus į Niūronis. Anykščiai – ilgamečių kultūros tradicijų ir veržlių naujovių kraštas. Nuolat puoselėjamos per amžius išsaugotos šio krašto vertybės ir tuo pat metu natūraliai šventėje kuriamos originalios iniciatyvos. Nauji kultūros, turizmo, verslo sprendimai leidžia džiaugtis vis dažniau į Anykščius užsukančiais turistais bei įvairiausio žanro kultūros renginių lankytojais. Šių metų renginys grįžta prie tradicinių šventės šaknų.
„Bėk bėk, žirgeli!“ šventės metu sugrįš senosios tradicijos
Šventės programa turininga. Planuojami renginiai – nuo žemės ūkio darbų su arkliais programos iki tradicinių kinkinių žygio su žemaitukais bei arklių kaustymo, LDK kavalerijos istorinių rekonstrukcijų, džinsų plėšymo su žemaitukais rungčių, klojimo teatro spektaklių, tautinio paveldo ir amatų mugės, teatralizuotų, per pusšimtį dalyvių iš viso rajono sutelkusių, kiemų, žirgų sporto konkūrų ir parodomųjų programų, koncertų.
Pirmoji šventė agronomo profesoriaus Petro Vasinausko ir daktaro Antano Puodžiuko pastangomis surengta dar 1978 metais. Šiuo gražiu tradiciniu vasaros renginiu siekiama populiarinti lietuviškų arklių veisles – žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius, žirginį sportą, kelti jo meistriškumą, išaiškinti stipriausius šalies raitelius bei pajėgiausius žirgus. Čia žirgai demonstruoja savo gebėjimus, o žmonės – meilę žirgams.
Šiais metais į „Bėk bėk, žirgeli!“ šventės programą sugrįžta kermošius! „Kermošiuje bus prekiaujama iš medinių vežimų, gros muzikantai, veiks vaikų žaidimų kiemelis, lėlių teatras, šalia ganysis arkliai. Kaip tikrame turguje, nuo skelbimų statinės bus pristatomi amatai ir prekės. Pirmąjį birželio šeštadienį susitiksime tikrame kermošiuje!“, – patikino A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėjas M. Karčemarskas.
1978 m. Niūronyse buvo įkurtas Arklio muziejus. Muziejaus atidarymo proga iš aplinkinių kaimų ir kraštų suvažiavo tūkstančiai žiūrovų ir dalyvių. Tuomet kaimuose dar būta arklių, vežimų, padargų ir, žinoma, žmonių, prisimenančių ir gyvenusių „arklio epochoje”. Šventė „Bėk bėk, žirgeli!” dar žinoma ir kitais pavadinimais – „Vasaros Sartai” arba „Kumelės atlaidai”.
Muziejuje atskleidžiamos didžiausios arklio paslaptys
Arklio muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose saugomi arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai, tautodailės dirbinių kolekcijos.
Arklio muziejaus sumanytojas profesorius Petras Vasinauskas keliaudamas po Lietuvą dienoraštyje rašė: „Arkliu važiuoti didžiausias malonumas. Lėtai slenka pro tave tėviškės peizažai, o tu sėdi sau be vargo bričkelėje ant risorų, klausaisi monotoniško, tokio mielo pasagų kaukšėjimo ir nepamatai, kaip pravažiuoji 30 ir 50 kilometrų. Lėtai stebėdamas aplinkos daiktus, pastatus ir visa kita, geriau juos įsidėmi ir kartu pailsi, iš tikro pajunti tai, kas vadinama malonumu.“.
Muziejaus istorija kuriama ir šiandien, ją kuria kiekvienas lankytojas, mes visi kartu…
Anykščių r. savivaldybės informacija
„BĖK BĖK, ŽIRGELI!“
Tradicinė kultūros ir žirgų sporto šventė
2022 m. birželio 4 d. Niūronių k., Anykščių r.
Programa
Niūronių kaimo hipodromas
Žirginio sporto varžybos:
9.00 val. Konkūras poni veislės žirgais
10.00 val. Šetlando poni veislės žirgų lenktynės
10.30 val. Žemaitukų veislės žirgų lenktynės
13.30 val. Poni veislės žirgų estafetė
14.00 val. Konkūras Baltijos žirgų augintojų asociacijos taurei laimėti
15.00 val. Konkūras žemaitukų veislės žirgais
15.30 val. Konkūras Anykščių rajono mero taurei laimėti
Nuo 9.00 val. Prekybos mugė Muziejaus gatvėje
Nuo 10.00 val. Muziejaus jojimo aptvare
- Tautinio paveldo kermošius
- Senojo turgaus gyvieji paveikslai
- Senieji kaimo žaidimai
- Nuo 11 val. Rokiškio lėlių teatro „ČIZ” edukacinė programa „Tu gali prakalbinti lėlę”
- 12 ir 14 val. Rokiškio lėlių teatro „ČIZ“ spektaklis „Gražiausios Šarlio Pero pasakos”
Prie Arklio muziejaus
11.00–15.30 val. šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ atvėrimas ir pasidainavimų, pamuzikavimų laikas Dalyvauja:
- Folkloro ansamblis „Valaukis“
- Tradicinė kapela „Muzikontai iš pa Utenas“
- Garliavos TAU moterų ansamblis „Ežiuolė“
- Viešintų kapela „Vingerinė“
- Svėdasų dainininkai ir muzikantai
- Panevėžio miesto kapela „Subėgtinė
Striukų sodyba
10.00 val. Skiedrinių stogų dengimo amato demonstravimas, arklinės skiedrų mašinos pristatymas. Dalyvauja Čekauskų etnografijos muziejus ir stogdengys Gediminas Bardauskas
11.00 val. XVI–XVII a. LDK sparnuotų husarų herbinio karininko stovykla (rengia Rolandas Prušinskas)
Klojimo teatro spektakliai:
12.00 val. Skiemonių miestelio teatro komedija – Kazio Binkio „Kai atsarga daro gėdą“ (rež. Gintautas Eimanavičius)
13.00 val. Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatro poezijos spektaklis „Vėjo mylimoji“ pagal Giedrės Murnikovienės kūrybą (rež. Jonas Buziliauskas)
14.00 val. Kavarsko mėgėjų teatro komedija – Žemaitės „Trys mylimos“ (rež. Aušra Blažienė)
15.00 val. „Džinsų tvirtumo bandymai su žemaitukais” – keliautojo, knygų autoriaus ir fotografo Gintaro Kaltenio parengta speciali programa
Legų sodyba
10.00 val. Gyvasis aukštaitiškas kiemas ir lietuviško kulinarinio paveldo ragavimai
12.00 val. Tradicinėmis kanklėmis atliekamos muzikos suėjimas
Dalyvauja:
- „Laumakė“ (Anykščiai)
- „Saulala“ (Biržai)
- „Saulutė“ (Pasvalys)
- „Kanklytės“ (Panevėžio r.)
- „Pasagėlė“ (Utena)
- „Nendrelė“ (Anykščiai)
- „Sietynas“ (Utena)
- „Aušrelė“ (Šalčininkų r.),
- Aušra Trapulionytė-Butkauskienė (etnomuzikologė, kanklininkė)
- Pasvalio r. Vaškų gimnazijos tradicinių kanklių ansamblis
Prie kalvės
12.00, 13.00, 14.00 val. Arklių kaustymo amato demonstravimas
Priešais Striukų sodybą
Nuo 13.00 val. Žemės ūkio darbų programa su arkliais „Lietuvos duonpelniai” (Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacija)
Šventės iniciatorius: Anykščių rajono savivaldybė.
Šventės informacinis rėmėjas: UAB „Anykštos redakcija“.
Šventės rėmėjas: LR Žemės ūkio ministerija.
Šventę draudžia: BTA draudimas.
Šventę puošia: UAB „Josvainių gėlės“.
Šventę saugo: UAB „Šerifai“.