Jau tradicija tapusi Mačionių kaimo jubiliatų pagerbimo šventė, skaičiuoja antrą dešimtmetį. Susibėga jaunas ir senas, kuris šiame kaime gyveno, gyvena ir dar ilgai gyvens. Tačiau pernai ši šventė įgavo kitokią prasmę, nes jos metu buvo oficialiai pristatytas skulptūrų parkas, skirtas išnykusių kaimų atminimui.
Tad jau praėjusį šeštadienį, rugsėjo 17 d. Anykščių kultūros centro Mačionių skyriuje vyko šis tradicinis ilgai visų lauktas bendruomenės renginys.
Bendruomenėje šis renginys yra įprastas, kartojamas jau daug metų, bet renginio turinys kaskart vis naujas. Šiemet mūsų šventė susidarė iš dviejų dalių: pradžioje visi susirinkome kieme, Išnykusių kaimų kalvelėje. Visi kartu klausėmės nuostabių Anykščių kultūros centro Moterų kanklių ansamblio „Laumakė“ (vad. Asta Motuzienė) atliekamų kurinių, kraštotyrininko Jono Sriubo pasakojimo apie išnykusį Legeniškio kaimą. Dalyviai pasidalino savo prisiminimais.
Šiemet pasodinome hortenzijų gojelį kiekvienam išnykusiam kaimui. Buvo jautru matyti, kaip buvę to kaimo žmonės ar jų vaikaičiai sodino atminimo krūmelį. Tegul kitą pavasarį visus pradžiugins pirmieji žiedai. Mačionių kaimo vaikai pabėrė prie akmenėlių šių metų derliaus grūdų, kad išskridę paukščiai ir svetur išvykę, mūsų žmonės sugrįžtų namo į gimtinę. Kanklių garsų lydimi visi dalyviai sugužėjo į salę, kurioje tęsėsi šventė: metų ratas kiekvienam sukasi ir sukasi, kam būtų dešimt ar devyniasdešimt… Gražiausios tautinės juostos, gėlės, dovanos, kaimynų, bičiulių apkabinimai lyg atlygis už kartu praleistus metus. O ansamblio ,,Trivašis“ vyrai (vad. Arūnas Bauža) kiekvienam dovanojo muzikinį kūrinį.
Mes nenorime, kad daugėtų išnykusių kaimų sąrašas, svajojame, kad rasis naujakurys, kuriam visi kartu padovanosime naujos trobos slenksčio akmenį su išsaugotu vietovardžiu.
Anykščių kultūros centro, Mačionių skyriaus padalinio vadovė Aldona Kvaselienė
Anykščių kultūros centre prasidedantis dramaturgijos festivalis „Pakeleivingi” duris atvers jau spalio 6 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliu „Kauno pavasaris’72“. Tai kūrinys, įkvėptas Romo Kalantos ir 1972 m. gegužės vidurio įvykių Kaune. Režisierius ir dramaturgas Jonas Tertelis ir dramaturgas Andrius Jevsejevas kartu su kūrybine komanda šiame kūrinyje svarsto, kaip praeities įvykiai rezonuoja su dabartimi.
Spektaklio ašimi tapo realus įvykis – 1972 m. gegužės 14 d. protesto prieš sovietinę santvarką vardan Kauno Miesto sode susidegino 19-metis jaunuolis, o po šio pasiaukojimo akto nuvilnijo jaunimo pasipriešinimo sovietų valdžios ir jėgos struktūroms banga. Kūrinyje pagrindinis dėmesys perkeliamas nuo Romo Kalantos asmenybės prie jį supusios visuomenės ir konteksto, susijusio su šiuo protesto aktu.
„Nusprendėme Kalantą palikti simboliu ir nebandyti jo personalizuoti, o vietoje to – suprasti tuometinį pasaulį, surasti kelią, kaip tą istoriją papasakoti jaunajai, nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai. Dokumentiką, nuomones paliekame istorikams, o mes daugiau bandome įsikvėpti, pažadinti vieną iš spektaklyje keliamų klausimų: kaip prisiminti, suprasti dalykus, kuriuose nedalyvavome? Mums pasirodė svarbu kalbėti, kaip praeities įvykiai keičia dabarties suvokimą. Svarbi diskusija, nes temų yra ne viena: yra protestai, individualus pasipriešinimo santvarkai aktas, savižudybė, pasekmės ir poveikis likimams. Labai daug temų. Nėra vieno klausimo ir vieno atsakymo,“ – sako režisierius Jonas Tertelis.
Spektaklio kūrybinė komanda ieškojo universalių situacijų ir istorijų, leidžiančių jaunai aktorių komandai „čia ir dabar“ kurti emocinių ir socialinių įtampų tarp žmogaus ir visuomenės, tarp individualios raiškos poreikio ir asmens priklausomybės nuo griežtomis bendrabūvio ir santykio su valdžia taisyklėmis paremtos santvarkos kupiną teatrinę realybę. O taip pat – atrasti prasminių sąsajų tarp vadinamojo brežnevinio „sąstingio“ laikų visuomenės ir šiuolaikinio liberalaus vakarų pasaulio, kuriame, regis, mėgaujantis kone nevaržomomis asmeninėmis ir kūrybinėmis laisvėmis, retokai pavyksta mobilizuotis bendram tikslui, visuomenę vienijantiems siekiams ir idėjoms. Komanda nesiima kritiškai vertinti anuometinės visuomenės, neaukština šiandieninio vakarietiškų vertybių pasaulio, tačiau siekia žaismingai išryškinti paralelę tarp ano meto ir šiandienos Lietuvos visuomenės, veikiamos įvairių geopolitinių, socialinių ir emocinių kontekstų, bei kelia klausimą: ar tikrai R. Kalantos pasiaukojimo aktas bei jo išprovokuoti įvykiai yra vien tik praeitis ir ar tikrai istorija kartojasi?
Spektaklio personažai aprengti juodais stilizuotais drabužiais, scenografijos elementai – betoninės gatvės fragmentas, monolitas. Dailininkė Renata Valčik teigė, kad jai norėjosi atspindėti estetine prasme beveidį laikotarpį, kuomet visi miesteliai ir miestai buvo suvienodėję, identiškų spalvų, išplanavimų: „Galima manyti, kad scenoje matoma atkurta Laisvės alėja, ar bet kuri kita socialistinė erdvė. Viskas yra autentiška, kėdės suolas. Kostiumai taip pat yra autentiški, – surinkti darbo chalatai, vėliau jie nudažyti. Tikslas, kad kostiumai atspindėtų skirtingus sociumo atstovus. Yra hipio drabužis, funkcionieriaus kostiumas, mokyklinė uniforma, – sąmoningai parinkti atpažįstami siluetai. Jie kaip fosilijos, nuo laiko suanglėję ir suakmenėję. Juoda spalva pasirinkta sąmoningai kaip šešėliai. Drabužiai nėra minkšti, bet kieti, nelankstūs tarsi kiautas, kuris diktuoja formą, kūno padėtį, tuo pačiu duoda amžiaus ženklą.“
Muzikinį takelį spektakliui sukūrė kompozitorius Martynas Bialobžeskis, o šviesas – Julius Kuršis. Vaidina aktoriai: Martyna Gedvilaitė, Marius Karolis Gotbergas, Motiejus Ivanauskas, Goda Petkutė, Saulė Sakalauskaitė.
Spektaklis yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Rugpjūčio 24 dieną Ukraina minės 31-ąsias Nepriklausomybės metines. Daugelyje Lietuvos miestų vyks ne vienas renginys, skirtas palaikyti karo alinamą šalį.
Anykščiuose trečiadienio popietę Ukrainos piliečiai, šiuo metu gyvenantys Anykščiuose, anykštėnus ir miesto svečius kvies prisijungti prie solidarumo renginio ir išreikšti palaikymą jų valstybei. Renginys prasidės 17.30 val.
„Pastarųjų keletos mėnesių įvykiai priverčia daugiau ar mažiau kiekvieną susimąstyti apie laisvės kainą. Patys ilgai siekę laisvės, mes puikiai suprantame, kokia svarbi Nepriklausomybės diena Ukrainos piliečiams dabar, ypač matydami, kaip jie kovoja už teisę būti laisvos, nepriklausomos šalies piliečiais. Ukrainiečių drąsa ir ryžtas įkvepia, ir mažiausia, ką galime, tai nepavargti teikti jiems visokeriopą palaikymą, pagalbą“, – kalbėjo Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.
Rugpjūčio 24 d. 17.30 val. Anykščių kultūros centro posėdžių salėje (2 a.) bus atidaroma ikonų paroda Ukrainos nepriklausomybės dienos proga.
18 val. A. Baranausko a. prie Laisvės paminklo vyks Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas (Ukrainos piliečių, gyvenančių Anykščiuose, programa).
Po minėjimo aikštėje ukrainiečiai vaišins ukrainietiškais barščiais, pampuškomis, saldžiomis bandelėmis, sumuštiniais ir kompotu.
Renginio metu bus renkamos lėšos paramai, skirtos paremti nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, atvykusiems į Anykščių rajoną.
Didžiausia vasaros kino ekspedicija, aplankysianti 40 Lietuvos miestų ir miestelių bei surengsianti daugiau kaip 100 seansų po atviru dangumi, savo kelionę tęsia Anykščiuose, kur ketvirtadienį, rugpjūčio 25 dieną, 15 valandą visus miesto gyventojus ir svečius pakvies į trijų filmų – „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“, „Šuolis“ ir „Gerasis bosas“ – nemokamas peržiūras lauko kino teatre su dideliu skaitmeniniu LED ekranu Anykščių Vyskupo skvero papėdėje, Ančių slėnyje.
Gerumo ir empatijos persmelktas „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“
Animacijos meistras Mamoru Hosoda filme visai šeimai „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“ tyrinėja patyčių ir paaugliško nerimo temas, žmogaus autentiškumą bei internetinį toksiškumą. Suzu yra kukli 17-metė moksleivė, gyvenanti atsiskyrusi su tėvu kalnų kaimelyje. Bet kai prisijungia prie virtualaus pasaulio „U“, ji virsta Belle, pasaulinio garso dainininke, turinčia daugiau nei penkis milijardus sekėjų. Droviajai Suzu sunku gyventi šį dvigubą gyvenimą. Netrukus ji sutinka paslaptingą – žavingą ir baugų – padarą.
Drąsus laisvės „Šuolis“
„Šuolis“ (rež. Giedrė Žickytė) – pasaulį pavergusi istorija apie lietuvio drąsą. 1970-aisiais Simas Kudirka peršoko iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Grąžintas atgal ir įkalintas, Simas sulaukė didžiulio tarptautinio palaikymo, dėl jo išlaisvinimo buvo rengiamos tūkstantinės demonstracijos. Lietuvis iš Griškabūdžio tapo tarptautiniu žmogaus laisvių pažeidimo simboliu, o jo likimą sprendė net du JAV prezidentai – Richardas Nixonas ir Geraldas Fordas. Šie įvykiai Šaltojo karo metu sukėlė milžinišką politinį sąmyšį JAV ir Sovietų Sąjungoje.
(Ne)gerasis bosas
„Vienareikšmiškas hitas tiek užsienyje, tiek namie, „Gerasis bosas“ yra vienas linksmiausių šių metų filmų“, – apie Fernando León de Aranoa juostą yra sakęs „Kino pavasario“ programos sudarytojas Andrei Tănăsescu. Charizmatiškas fabriko savininkas Blankas (Javieras Bardemas) gyvena įtampoje, nes trokšta geriausio vietinio verslo apdovanojimo. Viskas turi būti tobula! Tačiau nepriekaištingos įmonės iliuzija bliūkšta – Blankas turi susitvarkyti su kerštingu atleistu darbininku, prislėgtu vadovu ir juo pačiu susižavėjusia ambicinga praktikante.
Jau devintąjį kartą „Kino pavasario“ projektas „Kino karavanas“ visai vasarai išvyksta į ilgiausią kino kelionę po Lietuvą, kurios metu gražiausiuose šalies kampeliuose rodo autorinį kiną, kviečia į susitikimus ir pokalbius su kūrėjais, savo sričių specialistais bei kiekvienam atėjusiam dovanoja kino žiūrėjimo patirtį praplečiantį vakarą.
Esant blogam orui, renginys gali būti perkeltas į kitą vietą. Apie pasikeitimus organizatoriai informuos Facebook paskyroje – sekite informaciją.
„Kino karavanas“ įgyvendinamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ lėšomis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.
Artėja jau daug metų Anykščių kraštą garsinantis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“! Jame sudalyvauti galėsite rugpjūčio 18 – 20 d. Šių metų festivalio programoje net trys renginiai vyks mūsų
kultūros centre! Taigi kokie jie?
Pirmosios festivalio dienos vakare, rugpjūčio 18 d., 21 val. Anykščių kultūros centro mažojoje salėje vyks dokumentinio filmo „Jono Meko antologija“ (rež. V.V. Landsbergis, 2022 m., 70 min.) peržiūra, skirta paminėti Jono Meko 100-sioms gimimo metinėms. Renginys nemokamas. Vietų skaičius ribotas.
Rugpjūčio 20 d., 11 val. aikštėje prie kultūros centro jus kvies Vytauto Kernagio fondo vaikų sceninio meistriškumo stovyklos baigiamasis koncertas. Iškart po koncerto, 12 val. čia pat aikštėje organizuojamas Bardų ir vaikų vidudienis. „Vėjų teatras“ spektaklis „Baisiai gražu“. (Rež. Eglė Kižaitė). Vaidina aktoriai: Pijus NARIJAUSKAS ir Jovita JANKELAITYTĖ.
Spektaklio trukmė – 45 min.
Kitas rugpjūčio 20 d. festivalio renginys vyks 14 val. kultūros centro didžiojoje salėje, kuriame jus kviečiame į susitikimą su aktoriais Kristina KAZLAUSKAITE ir Sauliumi BAREIKIU. „Eilės, dainos, prisiminimai iš teatro gyvenimo“. Bilieto kaina 12-15 eur. Bilietus platina kultūros centro kasa ir kakava.lt.
Na, o 15.30 val. kultūros centro mažojoje salėje jūsų lauks Vaidybinio filmo „Mano vaikystės ruduo“ (rež. Gytis Lukšas, 1977 m., 80 min.) peržiūra. Dalyvauja: režisierius Gytis Lukšas, kino kritikė Izolda Keidošiūtė. Renginiai nemokami.
Primename, kad mūsų kultūros centre galite įsigyti bilietus ir į vakarinę kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ dalį, vyksiančią rugpjūčio 19-20 d. Dainuvos slėnyje.
Vienos dienos bilieto kaina: į penktadienio koncertą – 30 eur. Į šeštadienio koncertą – 25 eur.
Abiejų dienų bilieto kaina: 45 eur.
Vaikams nuo 8 iki 16 m. bilietai bus parduodami renginio vietoje. Dviejų dienų bilieto kaina vaikams – 10 Eur.
Štai ir prabėgo liepos 22-24 d. vykusi Anykščių šventė „Laimės žiburio miesto švytėjimas“. Šventiniai renginiai nuvilnijo gražiausiose Anykščių vietose – Anykščių dvarvietėje (šalia Anykščių menų inkubatoriaus), miesto parke, kultūros centre, Vyskupo skvere, Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje ir kitose erdvėse.
Kviečiame Jus dar kartą pasidžiaugti renginio akimirkomis!
Daugiau nuotraukų rasite Anykščių kultūros centro facebook paskyroje.
Penktadienio naktį prie Puntuko akmens paminėjome Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Nedideliu lėktuvu įveikę Atlanto vandenyną ir patekę į aviacijos istoriją, prieš 89-erius metus šie lakūnai visam pasauliui pranešė apie Lietuvą.
Jaukią atmosferą renginyje prie Puntuko akmens kūrė dainų kūrėja ir atlikėja Vilija Radvilė ir violančelininkė Kornelija Petkutė, kurios melodingomis, lyriškomis ir jausmingomis dainomis sušildė kiekvieną. Programą taip pat papildė mūsų kultūros centro kolektyvai, tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ (vad. Asta Motuzienė), pramoginės muzikos grupė „Puella“ (vad. Rūta Aglinskienė) bei merginų tautinių šokių kolektyvas „Vija“.
Š. m. Anykščių šventės metu liepos 22 d., 20 val. (prie A. Baranausko paminklo) vyks sueiga „Sudainuokime Anykščius“. Jos metu bus giedamas neoficialus Anykščių himnas (K. Kairio ir A. Baranausko) „Dainu dainelę“.
Norime Jus dar kartą pakviesti antrajai repeticijai kitą savaitę, liepos 19 d., 17 val. Anykščių kultūros centro mažojoje salėje, II aukšte (įėjimas nuo Valančiaus g.)
Jūsų lauks folkloro ansamblis „Valaukis“, kuris padainuos su jumis kartu!
Skelbiama papildoma registracija į laisvas Jaunimo savanoriškos tarnybos programos programos 2022 m. II pusmečio vietas.
Papildoma registracija atidaryta TIK savivaldybėse, kuriose liko JST vietų II pusmečio programos įgyvendinimui, nuo š. m. liepos 11 d. iki š. m. liepos 26 d. 18.00 val.
Norime priminti, kad jau nuo š. m. liepos Anykščių kultūros centrui yra suteikta akreditacija priimti savanorius, tad laukiame Jūsų įsijungiančių į mūsų komandą!
Kokio savanorio kultūros centras ieško?
Jaunimo nuo 15 iki 29 metų. Nežinančio, bet norinčio sužinoti. Nepatyrusio, bet ieškančio vedlio. Užduodančio klausimus. Galinčio pasidalinti savo turimais įgūdžiais: fotografavimo, tekstų rašymo, kojų miklumo, minties skvarbumo, laiko planavimo, idėjų generavimo, atsakomybės už kitus!
Daugiau informacijos: https://jrd.lt/informacija-jaunimui/savanoryste/organizaciju-paieska/organizacija?id=1280&fbclid=IwAR3v_aFZWaKyajpaoT2bKsjmPxGQb8iU8M5XHTklDsRPFlr8cZ3g1jIB4FY
