Jau tradicija tapusi Mačionių kaimo jubiliatų pagerbimo šventė, skaičiuoja antrą dešimtmetį. Susibėga jaunas ir senas, kuris šiame kaime gyveno, gyvena ir dar ilgai gyvens. Tačiau pernai ši šventė įgavo kitokią prasmę, nes jos metu buvo oficialiai pristatytas skulptūrų parkas, skirtas išnykusių kaimų atminimui.
Tad jau praėjusį šeštadienį, rugsėjo 17 d. Anykščių kultūros centro Mačionių skyriuje vyko šis tradicinis ilgai visų lauktas bendruomenės renginys.
Bendruomenėje šis renginys yra įprastas, kartojamas jau daug metų, bet renginio turinys kaskart vis naujas. Šiemet mūsų šventė susidarė iš dviejų dalių: pradžioje visi susirinkome kieme, Išnykusių kaimų kalvelėje. Visi kartu klausėmės nuostabių Anykščių kultūros centro Moterų kanklių ansamblio „Laumakė“ (vad. Asta Motuzienė) atliekamų kurinių, kraštotyrininko Jono Sriubo pasakojimo apie išnykusį Legeniškio kaimą. Dalyviai pasidalino savo prisiminimais.
Šiemet pasodinome hortenzijų gojelį kiekvienam išnykusiam kaimui. Buvo jautru matyti, kaip buvę to kaimo žmonės ar jų vaikaičiai sodino atminimo krūmelį. Tegul kitą pavasarį visus pradžiugins pirmieji žiedai. Mačionių kaimo vaikai pabėrė prie akmenėlių šių metų derliaus grūdų, kad išskridę paukščiai ir svetur išvykę, mūsų žmonės sugrįžtų namo į gimtinę. Kanklių garsų lydimi visi dalyviai sugužėjo į salę, kurioje tęsėsi šventė: metų ratas kiekvienam sukasi ir sukasi, kam būtų dešimt ar devyniasdešimt… Gražiausios tautinės juostos, gėlės, dovanos, kaimynų, bičiulių apkabinimai lyg atlygis už kartu praleistus metus. O ansamblio ,,Trivašis“ vyrai (vad. Arūnas Bauža) kiekvienam dovanojo muzikinį kūrinį.
Mes nenorime, kad daugėtų išnykusių kaimų sąrašas, svajojame, kad rasis naujakurys, kuriam visi kartu padovanosime naujos trobos slenksčio akmenį su išsaugotu vietovardžiu.
Anykščių kultūros centro, Mačionių skyriaus padalinio vadovė Aldona Kvaselienė
