Kovo 16 dieną, 16 val., artėjančioje Dainų šventėje dalyvausiančius ir jos laukiančius žygis subūrė Antano Baranausko aikštėje Anykščiuose. Šventiniame renginyje skambėjo pasakojimai apie gražią ir turtingą Anykščių krašto dainų ir šokių švenčių tradiciją, dalyvavo ir būsimos Dainų šventės repertuaro kūrinius atliko chorai, šokių kolektyvai, folkloro, kanklių ansambliai, teatrai iš Rokiškio, Utenos, Zarasų ir Anykščių.
Susirinkusiuosius sveikino Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, žygio organizatoriaus Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Renginį vedė žurnalistė Eglė Daugėlaitė.
Renginys dovanojo ne tik šventinę nuotaiką bei puikius meno kolektyvų pasirodymus, bet ir pavasarišką, Lietuvos dainų šventės šimtmetį simbolizuojančią, šimto inkilų kėlimo akciją. Inkilus, tapsiančius pagrindiniu žygio akcentu, šventės šaukliu ir papuošiančius miestą vasario mėnesį gamino anykštėnai – šeimos, moksleiviai, bendruomenės ir visi šiai šventei neabejingi žmonės.
Tęsdamas kelionę per Lietuvą žygis kovo, balandžio mėnesiais aplankys Mažeikius, Plungę, Tauragę ir Nemenčinę.
Lietuvos dainų šventė tęsia savo kelionę per Lietuvą!
Per 7 mėnesius žygio renginiai apkeliaus 11 Lietuvos vietų ir kvies ruoštis ypatingai, šimtmetį mininčiai Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ vyksiančiai 2024 m. birželio 29 — liepos 6 d.
Septintoji stotelė – ANYKŠČIAI
Kovo 16 d. 16 val. susitikime Antano Baranausko aikštėje, ir kartu pasidžiaukime kaip gražiai Anykščiuose metų metais skleidėsi dainų švenčių tradicija.
Renginio žiūrovų laukia:
Įtraukiantis pasakojimas apie Anykščių kolektyvų indėlį į dainų švenčių tradiciją
Simbolinė inkilų instaliacija, kviečianti veikti, kad giria ne tik žaliuotų, bet ir čiulbėtų
Lietuvos dainų šventei besiruošiančių kolektyvų koncertas, kuriame pasirodys kolektyvai iš Rokiškio, Zarasų rajono, Utenos ir Anykščių miestų ir rajonų.
Renginio vedėja Eglė Daugėlaitė
Kiti Dainų šventės žygio renginiai:
Kovo 24 d. Mažeikiai
Balandžio 7 d. Nemenčinė
Balandžio 12 d. Plungė
Balandžio 20 d. Tauragė
Projektą organizuoja:
Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Projekto partneriai:
Anykščių Kultūros Centras
Anykščių rajono savivaldybė
Daugiau apie 2024 m. šimtmetį minėsiančią Lietuvos dainų šventę:
www.dainusvente.lt
Likus daugiau nei keturiems mėnesiams iki šiemet 100-metį mininčios Lietuvos dainų šventės paskelbta mokamų renginių bilietų prekybos pradžia – juos bus galima įsigyti jau nuo šio savaitgalio!
Šiemet žiūrovai pirks bilietus norėdami pamatyti keturis iš keturiolikos Dainų šventės renginių, o Dainų dieną Vilniaus Vingio parke stebės arba iš nemokamų stovimų vietų, arba iš mokamų sėdimų.
Mokamų renginių kainos prasidės nuo 10 eurų – už tokią kainą bus galima pamatyti Šokių dienos dieninį koncertą Lietuvos futbolo federacijos stadione. Nuo 15 eurų prasidės Ansamblių vakaro Kalnų parke bilietų kainos, nuo 20 eurų kainuos pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Avia Solutions Group“ arenoje, Vokalinių ansamblių koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, sėdimų Dainų dienos vietų ir vakarinio Šokių dienos koncerto bilietai.
2024 m. šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“.
BIRŽELIO 29 – LIEPOS 6, 2024
Koncepcija
Kas yra šimtmetis? Ką laiko begalybėje reiškia šimtas metų, per kuriuos subręsta pušis, o žmogus, jei lemta, nugyvena gyvenimą, regėdamas, kaip keičiasi pasaulis, ir suvokdamas, kad visa, kas jame esmingiausia, niekur nedingsta ir per amžių išlieka nepakitę.
Kas mus, kaip bendruomenę, sutelkė 1924-aisiais, pirmojoje Lietuvos dainų šventėje, ir kas tebesies po amžiaus, 2024-aisiais, kai susitiksime vėl? Taip, mes būsime visai kitokie, bet vis tiek tie patys — ta pati dainuojanti ir šokanti Lietuva, ta pati mus vienijanti kalba, mus auginanti kultūra.
Kas yra šimtmetis? Tai laikas, per kurį užaugome kaip valstybė, subrendome kaip visuomenė, sužaliavome kaip giria, kurioje kiekvienas medis turi savo balsą. Tas balsas — laisvos ir kuriančios Lietuvos balsas. Tas balsas — mūsų atmintis. Tai tavo ir mano balsas, reiškiantis mus vienijančią tradiciją, jos gyvybę.
Mes, dainuojantys ir šokantys žmonės, ir esame ta tradicija, ta gyvybė, išlikusi per amžių. Esame unikali gentis, susitinkanti kas kelerius metus ir prabylanti sava kalba. Šios genties kalba sutampa su žemės kalba. Su paukščio ir upės, su kultūros ir atminties kalba, nes mūsų kalba yra gyvybės kalba, todėl ją suprantame visi, priklausantys ypatingajai Cantor Lituanus — lietuvių dainingųjų — genčiai.
Šimtmetis yra puiki proga įsivardyti savo esmę.
Ko mes siekiame ir vėl susitikdami? Ką vieni kitiems trokštame pasakyti, tardami prasmingus, bet įpareigojančius žodžius mūsų vertybės?
Kiekvienas tarsi žinome, nujaučiame, apie ką yra šie žodžiai ir kokią reikšmę jie įgauna šiandien, kai pandemiją keičia karas, kai tūkstančiai balsų nutyla.
Mūsų vertybės — gyvybė, kuri nesibaigia. Gyvybė, kurios neįmanoma nei užgniaužti, nei pamiršti, nes ji yra viena, bet mūsų visų. Tai gyvastis, kuri per amžius tęsiasi — iš žmogaus į žmogų, iš atminties — į ateitį, iš namų — į pasaulį, iš kalbos — į dainą, iš 1924-ųjų — į 2024-uosius. Todėl ruošdamiesi šimtmečio Lietuvos dainų šventei, atsiremiame į mums svarbiausią žodį gyvybė, kviesdami visus kartu pasvarstyti, kas ir kodėl mes esame šiandien ir kokie išliksime, kaip būsime rytoj.
Lietuvoje ir visame pasaulyje kasdien kalbame apie gyvybės vertę, jos tausojimą, ekologiją — mūsų sąmoningumą neteršti, išsaugoti, taupyti. Mūsų pasirinkimą gyventi taip, kad gyvybė tęstųsi ir po mūsų. Ir ekologiją pagaliau ėmėme suvokti pagal graikišką šio žodžio prigimtį — įsiskaitėme į žodį oikos, reiškiantį namus. Taip, tai tie patys — mūsų — namai, ta pati — gyvybės — tema, kurią regime kaip šiandien esmingą bendrystės ženklą.
Šimtmečio Lietuvos dainų šventę pasitinkame žodžiais kad giria žaliuotų, kviesdami juos suprasti ne kaip šūkį, o kaip mūsų bendruomenės tikslą. Kaip pareigą suvokti, kas ir kodėl tą girią prieš šimtmetį pasodino, ir kaip būtinybę ją išsaugoti tiems, kurie kartu su šia giria žaliuos po mūsų.
