Lapkričio 29-osios vakarą Anykščių kultūros centre vyko ypatinga šventė – tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ paminėjo savo 5 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Renginys „Kelionė laiku“ sužavėjo susirinkusius magiška atmosfera, gyva muzika ir šiluma, kurią skleidė scenoje pasirodę kolektyvai.
Vakaro metu „Laumakės“ atlikėjai ne tik prisiminė savo ansamblio kūrybinę kelionę, bet ir pakvietė visus kartu pajusti laiko tėkmę per muziką ir tradicijas. Sceną dalijosi ir draugai – folkloro ansamblis „Valaukis“ bei nuotaikingosios „Patrakusios močiutės“ iš Skiemonių ,kurių pasirodymai suteikė vakarui dar daugiau spalvų ir energijos.
Publika ne tik gausiai plojo, bet ir dalijosi nuoširdžiais linkėjimais. Susirinkusieji sveikino ansamblį su gražia sukaktimi , dėkojo už indėlį į tradicinės muzikos puoselėjimą ir linkėjo dar ilgų, kūrybingų metų.
Šventė tapo įrodymu, kad ansamblio veikla yra reikalinga ir vertinama, o ateitis – kupina naujų galimybių.
Tikimės, kad „Laumakė“ ir toliau džiugins savo kūryba , garsindama Anykščius ir tradicinę muziką visoje Lietuvoje.
Anykščių kultūros centro informacija
Anykščių kultūros centro moterų liaudiškų šokių kolektyvas „Saulašarė“ spalio 19 d. lankėsi pas kaimynus Molėtuose! Ten, liaudiškų šokių festivalyje „Suktinio sodai“, drauge su kitais šokėjais – moterų, vyresniųjų ir senjorų grupėmis iš visos Aukštaitijos – sukomės šokio ritmu, nešdamos džiaugsmą molėtiškiams savo smagiais ir išradingais pasirodymais.
Beveik pilna salė žiūrovų dosniai dalino plojimus kiekvienam kolektyvui, o šiltas palaikymas skatino mus dar labiau stengtis ir geriau pasirodyti! Renginio vedėja tiesiog užbūrė visus savo energija ir meistrišku kiekvienos grupės pristatymu.
Nuoširdžiai dėkojame Molėtų kultūros centrui ir renginio sielai – choreografei Audronei Ališkevičiūtei – už šiltą kvietimą paklaidžioti po rudenėjančius „Suktinio sodus“. Buvo nuostabi proga ne tik save parodyti, bet ir kitus pamatyti!
Anykščių kultūros centras maloniai kviečia įvairaus amžiaus vaikus ir suaugusius prisijungti prie mūsų meno mėgėjų kolektyvų. Čia kiekvienas ras sau tinkamą veiklą, kurioje galės ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, tobulinti meninius įgūdžius ir praturtinti savo laisvalaikį.
Prašome pasidalinti šia informacija su vaikais, jų tėvais bei visais, kuriems galėtų būti įdomūs mūsų siūlomi užsiėmimai. Išsamią informaciją apie priėmimo laikus rasite prisegtame faile. Daugiau informacijos apie mūsų kolektyvus galite rasti Anykščių kultūros centro interneto svetainėje:
www.anyksciukc.lt
Laukiame Jūsų prisijungiant prie mūsų kūrybinės bendruomenės !
KASOS darbo laikas rugpjūčio mėnesį:
07.29 – 08.05 NEDIRBS ( ATOSTOGOS)
08.06 – 08.14 – DIRBS darbo dienomis 8 – 17 val. (pietų pertrauka 12-13 val.)
08.16 – 08.19 NEDIRBS (ATOSTOGOS)
Nuo 08.20 dirbs įprastu kasos darbo laiku 11-18 val. (pietų pertrauka 14-15 val.)
—————————————————-
Bilietus į Purpurinį vakarą galima įsigyti www.kakava.lt
————————————————————–
Kultūros centro kasoje bilietus į PURPURINĮ vakarą galima bus įsigyti tik nuo rugpjūčio 6 d.
Štai ir prabėgo šimtmečio Lietuvos Dainų šventė! Tai buvo nepakartojama proga, kai pasaulio lietuviai susibūrė ir dalinosi savo meile muzikai bei šokiui. Ypatingai didžiuojamės Anykščių kolektyvu. Jų pasirodymai buvo tiesiog kerintys ir įsimenantys.
Vaizdas buvo stulbinantis – tiek daug talentingų žmonių vienoje vietoje, skleidžiančių džiaugsmą ir vienybę per šokį. Ačiū visiems dalyviams už jūsų atsidavimą ir darbą, kurį įdėjote, kad ši šventė taptų ypatinga. Jūsų talentas ir entuziazmas padarė šią šventę tikrai ypatinga.
Dėkojame Anykščių kolektyvams ir visiems pasaulio lietuviams, kurie prisidėjo prie šios nuostabios šventės. Jūsų pasirodymai dar kartą parodė, kokia stipri ir gyva yra mūsų kultūra. Tegul Dainų šventė ir toliau jungia mūsų tautą ir skleidžia lietuvišką dvasią visame pasaulyje!
Daugiau nuotraukų galite rasti čia: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1096611278634275&type=3
Anykščiai – miestas, kurio istorija pulsuoja per kiekvieną gatvę, kiekvieną pastatą ir kiekvieną širdį. Šimtmečio Dainų šventė tapo ypatinga proga mums visiems prisiminti ir pagerbti mūsų kultūrinį paveldą bei tradicijas.
Mūsų bendruomenė aktyviai dalyvavo šioje ypatingoje šventėje, parodydama ne tik savo muzikinius ir šokio sugebėjimus, bet ir didelę meilę bei pagarbą mūsų kraštui. Šis video – tai trumpas žvilgsnis į mūsų kelionę, kupiną dainų, šokių ir nepamirštamų akimirkų.
Kviečiame žiūrėti, dalintis ir prisiminti kartu! Tegul mūsų tradicijos gyvuoja dar šimtmečius!
Video: https://youtu.be/HGzvDh2uHuk
Kolektyvo ,,Verpetas“ (vad. Žymantas Kučikas) šokių sezono uždarymas su mažaisiais darželio šokėjais.
Mažieji šokėjai parodė, kiek daug jie išmoko per šį sezoną. Jų entuziazmas ir energija buvo užkrečiantys, ir mes labai didžiuojamės jų pasiekimais!
Ačiū visiems tėveliams, kolektyvo vadovui ir, žinoma, mūsų šauniems šokėjams už šį nuostabų sezoną! Laukiame, kada vėl galėsime sugrįžti į repeticijų salę ir kurti dar daugiau nuostabių akimirkų kartu.
Dovana festivalio „Troškimai“ dalyviams ir žiūrovams !
JUSTO TERTELIO AUTORINIS KONCERTAS
Lietuvos teatro pasaulyje gerai pažįstamas Keistuolių teatro, bei teatro „Atviras ratas“ aktorius, režisierius dramaturgas Justas Tertelis šį kartą žiūrovus kviečia ne susipažinti su dar vienu jo vaidmeniu ar spektakliu, bet pasižvalgyti po aktoriaus kūrybos užkulisius. Išgirsti istorijas iš kūrybos profesionalo gyvenimo, pamatyti tai kas ne visada būna pastebima. Dainos yra dar viena J. Tertelio kūrybos dalis ir šis vakaras-koncertas bus puiki proga išgirsti įtraukiančias autorinės dainas, kurios jau skambėjusias įvairiuose spektakliuose, susitikimuose, dainuojamosios poezijos ir muzikos festivaliuose, televizijoje. Taip pat šis vakaras bus puiki proga išgirsti, pandemijos metu sukurto muzikinio albumo „PraBudiMan“ dainas, kurias kartu su aktorium scenoje kvies tik klausytis, bet ir nusišypsoti, palinguoti ir tikrai padainuoti kartu.
Įėjimas laisvas
2023 sausio 19–20 dienomis, Anykščių kultūros centre bus rodomi Animacijos festivalio „Tindirindis“ 2022 metų animacinių filmų programos, skirtos vaikams ir jaunimui. Kviečiame žiūrovus, 1-4 klasių Anykščių moksleivius ir ukrainiečius vaikus. Dalyvavimas nemokamas.
Tarptautinis animacinių filmų festivalis Tindirindis įsteigtas 2003 metais. Festivalį organizuoja UAB “Vilanimos filmų studija”, VšĮ “Filmų štrichai” ir asociacija “ASIFA Lietuva”. Asociacija “ASIFA Lietuva” įkurta 2016 metais. Tai Lietuvos nacionalinis padalinys Tarptautinės asociacijos “ASIFA International”. ASIFA atstovai susitinka svarbiausiuose pasaulio animacijos festivaliuose.
Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ nesikeičiantis šūkis nuo pat pirmųjų festivalio metų: „Meninė animacija, autorinės retrospektyvos, skatinančios kūrybiškumą! “
Šiemet devynioliktasis festivalis buvo skirtas pasaulinės animacijos 130-osioms metinėms paminėti. Pirmasis viešas projektuojamų judančių vaizdų pristatymas Emilio Reynaud „Optiniame teatre“ Paryžiuje, Greveno muziejuje įvyko 1892 m. spalio 28 d., tai yra prieš 130 metų.
Į lietuvių ir užsienio autorių filmų konkursines programas buvo atrinkta 171 filmas. Dar 48 filmai, kuriuos sukūrė Lietuvos studentai tvarumo ir ekologijos tematika, dalyvavo specialiojoje konkursinėje programoje „Žmogus, žemė, ekologija“. Šie filmai buvo patalpinti Youtube platformoje ir visi žiūrovai galėjo balsuoti už geriausią šios programos filmą.
Žiuri nariai ir žiūrovai pažymėjo, kad šių metų festivalio filmai pasižymėjo labai aukšta menine kokybe ir įvairove, čia buvo parodyti filmai pelnę garsiausių pasaulio festivalių prizus, yra net šeši filmai iš ilgojo trumpametražių filmų sąrašo JAV Kino akademijos Oskarams laimėti, o du filmai pateko į Oskarų trumpąjį sąrašą. Filmų spektras atskleidžia įvairias animacijos puses, naujausias šio meno rūšies vystymosi tendencijas ir kryptis.
Šiemet buvo ypač gausus retrospektyvinių programų pasirinkimas. Norėčiau išskirti lietuvių režiserių ir Ukrainos animacinio kino kūrėjų bendras programas, kuriose buvo galima atrasti daug bendrumo mūsų kūryboje. Žiūrovai turėjo galimybę įvertinti lietuvių klasikinės animacijos raidos ypatumus pažiūrėję LKC restauruotų filmų programas.
Buvo parengta tradicinė konkursinė festivalio plakatų parodos ekspozicija, kuri veikė LTMKM muziejuje. Iš dvidešimt vieno konkursui pateikto plakato buvo išrinktas nugalėtojas. Nugalėtojo plakatas taps ateinančių metų jubiliejinio festivalio veidu.
Vilniuje bendrai įvyko keturiasdešimt festivalinių filmų seansų, jie buvo rodomi Lietuvos kinematografininkų sąjungoje, kino centre „Skalvija“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.
Meistriškumo pamokos vyko VTDK kino salėje, jų metu studentai sužinojo apie dirbtinio intelekto animacijos ypatumus, apie pasaulines šiuolaikinės studentiškos animacijos vystymosi kelius ir tradicijas.
Per šiuos metus veikusiose kūrybinėse dirbtuvėse su vaikais ir moksleiviais buvo sukurtos kelios dešimtys trumpų animacinių filmų, kurie sėkmingai dalyvavo Lietuvoje rengtuose mėgėjiškų filmų festivaliuose ir laimėjo net kelis pagrindinius prizus ir diplomus.
Konkursinių programų filmus vertino žiuri nariai: animacinių filmų režisierė, dailininkė ir scenaristė Jūratė Leikaitė, animacinių filmų režisierius, scenaristas, prodiuseris, rašytojas Algirdas Selenis, docentė, VTDK multimedijos dizaino studijų programos komiteto oirmininkė, Lietuvos respublikos edukologijos mokslų daktarė Dalia Matijkienė, animacinių filmų režisierė, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje dėstytoja Irina Kodiukova, animacinių filmų scenarijų autorius, dokumentinių ir vaidybinių filmų režisierius, Lietuvos kino mėgėjų sąjungos pirmininkas Vidmantas Gaigalas, animacinių ir dokumentinių filmų režisierius, scenarijų autorius, prodiuseris, kompiuterio dizaineris Valentas Aškinis.
Prizas už geriausią studentų filmą „Naktis“ atiteko režisieriui Ahmad Saleh (2021, Vokietija, Kataras, Palestina, Jordanija). Jautrus filmas apie karo baisumus. Karo dulkės užmigdo akis. Naktis atneša ramybę ir miegą visiems sudužusio miestelio žmonėms. Ištvermingos išlieka tik dingusio vaiko ieškančios mamos akys. Naktis turi priversti ją užmigti, kad išgelbėtų sielą.
Geriausiu filmu vaikams pripažintas režisierės Marinos Rosset animacinė pasaka „Lapių karalienė“ (2022, Šveicarija). Lapių karalienė yra liūdniausia iš visų. Siekdami ją pradžiuginti, susirūpinusi lapių gauja naktimis spiečiasi aplink ją, ir padeda jai po kojomis slapta parašytus, bet galiausiai neišsiųstus meilės laiškus, kuriuos ištraukė iš miesto šiukšlynų.
Eksperimentinių filmų kategorijoje nugalėjo režisieriaus Leopoldo Maurer animacinis filmas „Krizė“ (2021, Austrija). Minimalistiniame animaciniame filme Leopoldas Maureris atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant egzistuojančių sampratų, abiejų pusių (juodos ir baltos) žmonės elgiasi labai panašiai. Dėl animacijos technikos, kuri yra panaši į silueto animaciją, efektai yra gana komiški. Kai kuri nors figūra peržengia ribą, ji išnyksta ir lieka matomas tik priedas, pvz., akiniai nuo saulės. Ši vizualiai žavinga juodų ir baltų trafaretų pateikimo koncepcija ima griauti supaprastintas hipotezes apie tapatybę ir kultūrą. Konfliktui pasibaigus vaikai ima keistis galvomis, o tuo pačiu kinta ir jų asmenybės. Pusiausvyra atkuriama tik pradedant viską iš naujo tik atvirkščiai, pakeitus puses.
Tarptautiniu didžiuoju prizu (International Grand Prix) apdovanotas režisierės Hannah Letaif filmas „Praeivis“ (2022, Prancūzija, Belgija). Iš visų pusių uždarytas Praeivis išsiveržia į laisvę. Sekdama būtybe, kuri yra visiškai priešinga jai pačiai, ji pradeda atrasti neįtikėtiną dalyką, kuris ją pakeis.
Žiuri šiais metais Lietuviškojo Grand Prix už geriausią lietuvių sukurtą animacinį filmą nusprendė neskirti. Diplomai su žiuri „Specialiuoju paminėjimu“ skirti šiems lietuvių animaciniams filmams: „Katu katu“ (rež. Giedrė Narušytė Boots), „Mėlynasis mėnulis“ (rež. Vytautas Kazlauskas), „Mora Mora“ (rež. Jurga Šeduikytė), „Morsė. Gimtadienis“ (rež. Ilja Bereznickas).
Specialusis žiuri prizas ir diplomas skirtas Zenonui Tarakevičiui už viso kūrybinio gyvenimo nuopelnus animacijoje ir indėlį į lietuvių tautosakos ekranizavimą, už animacinę lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“. (Filmas „Sigutė“. Rež. Zenonas Tarakevičius. 2022.)
Įvairiose nominacijose žiuri diplomais su „Specialiuoju paminėjimu“ (Special Mention) apdovanoti šie filmai: „Kodas“ (Rež. Rao Heidmets, Pauline Heidmets. Estija), „Amokas“ (rež. Balazs Turai. Vengrija, Rumūnija), „Metalas“ (rež. Calvin Antoine Blandin. Prancūzija), „Įrašas“ (rež. Jonathan Laskar. Šveicarija), „Gandras“ (rež. Morten Tšinakov, Lucija Mrzljak. Estija), „Ant skalbinių maišelio dugno“ (rež. Adele Razkovi. Austrija), „Prostostazė“ (rež. Tiberio Suppressa. Prancūzija), „Amazon moteris“ (rež. Anna Vasof. Austrija), „Francės sriuba“ (rež. Ana Chubinidze. Prancūzija, Sakartvelas), „Čiūčia čiūčia, meškuti“ (rež. Mara Linina. Latvija), „Pamiršta knyga“ (rež. Agata Gorzadek. Lenkija), „Viršutinėje patalpoje“ (rež. Alexander Gratzer. Vengrija), „Šlykšti“ (rež. Michael Bohnenstingl. Vokietija), „Lucid: interaktyvus Pasakojimas“ (rež. Péter Bogyó. Vengrija), „Upės Senos ašaros“ (rež. Yanis Belaid, Eliott Benard, Nicolas Mayeur, Etienne Moulin, Hadrien Pinot, Lisa Vicente, Philippine Singer, Alice Letailleur. Prancūzija), „Žiemos vėjas“ (rež. Jeremy Andriambolisoa, Théo Duhautois, Quentin Wittevrongel, Alicia Massez, William Ghyselen, Thomas Dell’Isola. Prancūzija), „Jalah!“ (rež. Nayla Nassar, Edouard Pitula, Renaud de Saint Albin, Cécile Adant, Anaïs Sassatelli, Candice Behague. Prancūzija).
Festivalis iškeliavo į kitus Lietuvos miestus ir rajonus.
