werwerwerwerewr

Uncategorized @lt

Animacijos festivalio „Tindirindis“ programų peržiūra

2023 sausio 19–20 dienomis, Anykščių kultūros centre bus rodomi Animacijos festivalio „Tindirindis“ 2022 metų animacinių filmų programos, skirtos vaikams ir jaunimui. Kviečiame žiūrovus, 1-4 klasių Anykščių moksleivius ir ukrainiečius vaikus. Dalyvavimas nemokamas.

Tarptautinis animacinių filmų festivalis Tindirindis įsteigtas 2003 metais. Festivalį organizuoja UAB “Vilanimos filmų studija”, VšĮ “Filmų štrichai” ir asociacija “ASIFA Lietuva”. Asociacija “ASIFA Lietuva” įkurta 2016 metais. Tai Lietuvos nacionalinis padalinys Tarptautinės asociacijos “ASIFA International”.  ASIFA atstovai susitinka svarbiausiuose pasaulio animacijos festivaliuose.

Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ nesikeičiantis šūkis nuo pat pirmųjų festivalio metų: „Meninė animacija, autorinės retrospektyvos, skatinančios kūrybiškumą! “

    Šiemet devynioliktasis festivalis buvo skirtas pasaulinės animacijos 130-osioms metinėms paminėti. Pirmasis viešas projektuojamų judančių vaizdų pristatymas Emilio Reynaud „Optiniame teatre“ Paryžiuje, Greveno muziejuje įvyko 1892 m. spalio 28 d., tai yra prieš 130 metų.

    Į lietuvių ir užsienio autorių filmų konkursines programas buvo atrinkta 171 filmas. Dar 48 filmai, kuriuos sukūrė Lietuvos studentai tvarumo ir ekologijos tematika, dalyvavo specialiojoje konkursinėje programoje „Žmogus, žemė, ekologija“. Šie filmai buvo patalpinti Youtube platformoje ir visi žiūrovai galėjo balsuoti už geriausią šios programos filmą.

    Žiuri nariai ir žiūrovai pažymėjo, kad šių metų festivalio filmai pasižymėjo labai aukšta menine kokybe ir įvairove, čia buvo parodyti filmai pelnę garsiausių pasaulio festivalių prizus, yra net šeši filmai iš ilgojo trumpametražių filmų sąrašo JAV Kino akademijos Oskarams laimėti, o du filmai pateko į Oskarų trumpąjį sąrašą. Filmų spektras atskleidžia įvairias animacijos puses, naujausias šio meno rūšies vystymosi tendencijas ir kryptis.

    Šiemet buvo ypač gausus retrospektyvinių programų pasirinkimas. Norėčiau išskirti lietuvių režiserių ir Ukrainos animacinio kino kūrėjų bendras programas, kuriose buvo galima atrasti daug bendrumo mūsų kūryboje. Žiūrovai turėjo galimybę įvertinti lietuvių klasikinės animacijos raidos ypatumus pažiūrėję LKC restauruotų filmų programas.

    Buvo parengta tradicinė konkursinė festivalio plakatų parodos ekspozicija, kuri veikė LTMKM muziejuje. Iš dvidešimt vieno konkursui pateikto plakato buvo išrinktas nugalėtojas. Nugalėtojo plakatas taps ateinančių metų jubiliejinio festivalio veidu.

    Vilniuje bendrai įvyko keturiasdešimt festivalinių filmų seansų, jie buvo rodomi Lietuvos kinematografininkų sąjungoje, kino centre „Skalvija“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

    Meistriškumo pamokos vyko VTDK kino salėje, jų metu studentai sužinojo apie dirbtinio intelekto animacijos ypatumus, apie pasaulines šiuolaikinės studentiškos animacijos vystymosi kelius ir tradicijas.

    Per šiuos metus veikusiose kūrybinėse dirbtuvėse su vaikais ir moksleiviais buvo sukurtos kelios dešimtys trumpų animacinių filmų, kurie sėkmingai dalyvavo Lietuvoje rengtuose mėgėjiškų filmų festivaliuose ir laimėjo net kelis pagrindinius prizus ir diplomus.

    Konkursinių programų filmus vertino žiuri nariai: animacinių filmų režisierė, dailininkė ir scenaristė Jūratė Leikaitė, animacinių filmų režisierius, scenaristas, prodiuseris, rašytojas Algirdas Selenis, docentė, VTDK multimedijos dizaino studijų programos komiteto oirmininkė, Lietuvos respublikos edukologijos mokslų daktarė Dalia Matijkienė, animacinių filmų režisierė, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje dėstytoja Irina Kodiukova, animacinių filmų scenarijų autorius, dokumentinių ir vaidybinių filmų režisierius, Lietuvos kino mėgėjų sąjungos pirmininkas Vidmantas Gaigalas, animacinių ir dokumentinių filmų režisierius, scenarijų autorius, prodiuseris, kompiuterio dizaineris Valentas Aškinis.

    Prizas už geriausią studentų filmą „Naktis“ atiteko režisieriui Ahmad Saleh (2021, Vokietija, Kataras, Palestina, Jordanija). Jautrus filmas apie karo baisumus. Karo dulkės užmigdo akis. Naktis atneša ramybę ir miegą visiems sudužusio miestelio žmonėms. Ištvermingos išlieka tik dingusio vaiko ieškančios mamos akys. Naktis turi priversti ją užmigti, kad išgelbėtų sielą.

    Geriausiu filmu vaikams pripažintas režisierės Marinos Rosset animacinė pasaka „Lapių karalienė“ (2022, Šveicarija). Lapių karalienė yra liūdniausia iš visų. Siekdami ją pradžiuginti, susirūpinusi lapių gauja naktimis spiečiasi aplink ją, ir padeda jai po kojomis slapta parašytus, bet galiausiai neišsiųstus meilės laiškus, kuriuos ištraukė iš miesto šiukšlynų.

    Eksperimentinių filmų kategorijoje nugalėjo režisieriaus Leopoldo Maurer animacinis filmas „Krizė“ (2021, Austrija). Minimalistiniame animaciniame filme Leopoldas Maureris atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant egzistuojančių sampratų, abiejų pusių (juodos ir baltos) žmonės elgiasi labai panašiai. Dėl animacijos technikos, kuri yra panaši į silueto animaciją, efektai yra gana komiški. Kai kuri nors figūra peržengia ribą, ji išnyksta ir lieka matomas tik priedas, pvz., akiniai nuo saulės. Ši vizualiai žavinga juodų ir baltų trafaretų pateikimo koncepcija ima griauti supaprastintas hipotezes apie tapatybę ir kultūrą. Konfliktui pasibaigus vaikai ima keistis galvomis, o tuo pačiu kinta ir jų asmenybės. Pusiausvyra atkuriama tik pradedant viską iš naujo tik atvirkščiai, pakeitus puses.

    Tarptautiniu didžiuoju prizu (International Grand Prix) apdovanotas režisierės Hannah Letaif filmas „Praeivis“ (2022, Prancūzija, Belgija). Iš visų pusių uždarytas Praeivis išsiveržia į laisvę. Sekdama būtybe, kuri yra visiškai priešinga jai pačiai, ji pradeda atrasti neįtikėtiną dalyką, kuris ją pakeis.

    Žiuri šiais metais Lietuviškojo Grand Prix už geriausią lietuvių sukurtą animacinį filmą nusprendė neskirti. Diplomai su žiuri „Specialiuoju paminėjimu“ skirti šiems lietuvių animaciniams filmams: „Katu katu“ (rež. Giedrė Narušytė Boots), „Mėlynasis mėnulis“ (rež. Vytautas Kazlauskas), „Mora Mora“ (rež. Jurga Šeduikytė), „Morsė. Gimtadienis“ (rež. Ilja Bereznickas).

    Specialusis žiuri prizas ir diplomas skirtas Zenonui Tarakevičiui už viso kūrybinio gyvenimo nuopelnus animacijoje ir indėlį į lietuvių tautosakos ekranizavimą, už animacinę lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“. (Filmas „Sigutė“. Rež. Zenonas Tarakevičius. 2022.)

    Įvairiose nominacijose žiuri diplomais su „Specialiuoju paminėjimu“ (Special Mention) apdovanoti šie filmai: „Kodas“ (Rež. Rao Heidmets, Pauline Heidmets. Estija), „Amokas“ (rež. Balazs Turai. Vengrija, Rumūnija), „Metalas“ (rež. Calvin Antoine Blandin. Prancūzija), „Įrašas“ (rež. Jonathan Laskar. Šveicarija), „Gandras“ (rež. Morten Tšinakov, Lucija Mrzljak. Estija), „Ant skalbinių maišelio dugno“  (rež. Adele Razkovi. Austrija), „Prostostazė“ (rež. Tiberio Suppressa. Prancūzija), „Amazon moteris“ (rež. Anna Vasof. Austrija), „Francės sriuba“ (rež. Ana Chubinidze. Prancūzija, Sakartvelas), „Čiūčia čiūčia, meškuti“ (rež. Mara Linina. Latvija), „Pamiršta knyga“ (rež. Agata Gorzadek. Lenkija), „Viršutinėje patalpoje“ (rež. Alexander Gratzer. Vengrija), „Šlykšti“ (rež. Michael Bohnenstingl. Vokietija), „Lucid: interaktyvus Pasakojimas“ (rež. Péter Bogyó. Vengrija), „Upės Senos ašaros“ (rež. Yanis Belaid, Eliott Benard, Nicolas Mayeur, Etienne Moulin, Hadrien Pinot, Lisa Vicente, Philippine Singer, Alice Letailleur. Prancūzija), „Žiemos vėjas“ (rež. Jeremy Andriambolisoa, Théo Duhautois, Quentin Wittevrongel, Alicia Massez, William Ghyselen, Thomas Dell’Isola. Prancūzija), „Jalah!“ (rež. Nayla Nassar, Edouard Pitula, Renaud de Saint Albin, Cécile Adant, Anaïs Sassatelli, Candice Behague. Prancūzija).

    Festivalis iškeliavo į kitus Lietuvos miestus ir rajonus.

Minint organų donorystės ir transplantacijos dieną kultūros centras nušvito žalia spalva

Š. m. spalio 8-ąją visame pasaulyje renginiais ir akcijomis minint Organų donorystės ir transplantacijos dieną, kultūros centre uždegta žalia šviesa gyvenimui.

Organų donorystei ir transplantacijai palaikyti Lietuvos miestai vienijasi ir žalia (organų donorystės) spalva apšviečia savo miesto reikšmingus pastatus, tiltus bei alėjas, siekiant atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį į šią jautrią medicinos sritį, kurios sėkmė didele dalimi priklauso nuo visuomenės palankaus požiūrio.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kasmet organizuoja šiai dienai skirtus renginius ir akcijas. Jų tikslas – informuoti visuomenę apie donorystės tikslą, prasmę, pagerbti organų donorystei ir transplantacijai labiausiai nusipelniusius Lietuvos žmones – žurnalistus, visuomenės veikėjus, gydytojus, kunigus, mokytojus, kitus aktyvius gyventojus.

Kiekvienas esate kviečiami apgalvoti galimybę tapti organų donoru ir įsigyti Donoro kortelę. Donoro kortelė – tai žmogaus nesavanaudiškumo ir gerumo simbolinė išraiška. Pagal Lietuvos įstatymus Donoro kortelė yra teisinis dokumentas, kurį įsigijęs žmogus išreiškia sutikimą tapti organų donoru bei po savo mirties tinkamus organus ar audinius padovanoti gydymo laukiančiam asmeniui, taip suteikiant jam galimybę atgauti gyvenimo kokybę.

Nuaidėjo jau 17-asis festivalis – konkursas ,,Skrendanti muzikos paukštė – 2022”

   Štai ir nuaidėjo jau 17-asis kaimų ir mažų miestelių romansinio dainavimo kolektyvų ir vokalinių ansamblių festivalis – konkursas ,,Skrendanti muzikos paukštė – 2022”!

   Festivalyje – konkurse dalyvavo net 9 kolektyvai iš Anykščių, Panevėžio, Kupiškio, Ignalinos, Pasvalio, Utenos. Romantinio dainavimo kategorijoje pirma vieta neskirta, antroji vieta atiteko Anykščių kultūros centro Burbiškio skyriaus „,Pivonija“ (vad. Robertas Raišelis) kolektyvui ,trečiąją vietą pelnė Kupiškio kultūros centro, Subačiaus padalinio moterų vokalinis ansamblis, „Luknė,“ (vad. Irena Jėčiuvienė).

   Vokalinių ansamblių kategorijoje trečioji vieta atiteko Panevėžio r., Raguvos seniūnijos kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Baladė“ (vad. Rima Žudienė). Antrąją vietą pelnė Kupiškio kultūros centro, Noriūnų padalinio moterų vokalinis ansamblis „Naktakė“ (vad. Irena Jėčiuvienė). Pirmoji vieta skirta dviems kolektyvams: Pasvalio kultūros centro Joniškėlio skyriaus moterų vokaliniam ansambliui „Kvinta“ (vad. Jolanta Giedraitienė) ir Ignalinos Didžiasalio padalininio vokaliniam trio „Vėtrungė“ (vad. Valentina Sinkevič).

   Sveikiname konkurso dalyvius!

     Nuotraukos Stasio Sudeikio.

 

 

Anykščių kultūros centre Jurij Žuravel karikatūrų paroda

Nepareikite pro šalį! Pro kultūros centro langus, pirmo aukšto foje iš lauko pusės galite apžiūrėti ukrainiečio dailininko ir muzikanto Jurij Žuravel karikatūrų parodą.
O užėję vidun, antro aukšto foje galite išvysti Kęstučio Indriūno tapybos darbų parodą ,,Kryžiaus kelio stotys”.

Anykščių kultūros centrui suteikta akreditacija priimti savanorius

Norime pasidžiaugti džiugia žinia! Šiandien gavome naujieną, kad Anykščių kultūros centrui suteikta akreditacija priimti savanorius.
Anykščių kultūros centre plėtojama kultūrinė veikla, inicijuojami, rengiami ir įgyvendinami kultūros ir meno projektai, veikia meno mėgėjų kolektyvai, organizuojamos meno mėgėjų šventės, valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimai ir kiti renginiai. Pagrindinis kultūros centro ir jo skyrių uždavinys – tenkinti ir ugdyti vietos bendruomenės kultūrinius poreikius, laiduoti etninės kultūros perimamumą, sudaryti sąlygas mėgėjų meno kūrybos raiškai ir įvairovei skleistis, bendruomenės socialinės kultūros veiklos plėtrai, profesionalaus meno sklaidai. Šiuo metu Anykščių kultūros centre meninę saviraišką ugdo ir lavina apie 500 anykštėnų, kurie įsijungė į 19 mėgėjų meno kolektyvų veiklų. Kasmet surengiama keli šimtai renginių, švenčių, koncertinių išvykų.
Kokio savanorio kultūros centras ieško?
Jaunimas nuo 15 iki 29 metų. Nežinančio, bet norinčio sužinoti. Nepatyrusio, bet ieškančio vedlio. Užduodančio klausimus. Galinčio pasidalinti savo turimais įgūdžiais: fotografavimo, tekstų rašymo, kojų miklumo, minties skvarbumo, laiko planavimo, idėjų generavimo, atsakomybės už kitus!
Džiaugiamės, kad akreditacija suteikiama mūsų įstaigai vieneriems metams, su galimybe pratęsti ilgiau. Pirmajame etape įstaigoje gali savanoriauti trys žmonės, o vėliau savanorių gretas papildys vis daugiau norinčiųjų .

„Puella“ ir Tabalai“ kolektyvai konkurso laureatai Raguvoje

    Pasibaigus pandemijai ir renginių ribojimams po Lietuvos miestus ir miestelius pasipylė įvairiausių renginių. Gegužės mėnuo ypač turtingas festivalių ir konkursų. Ne išimtis ir mūsų kraštas. Po dvejų metų nuotolinės veiklos į Raguvos miestelį sugrįžo XXI šalies vaikų ir jaunimo, popchorų, ansamblių ir solistų festivalis-konkursas ,,Spindulėlis“ ir Panevėžio rajono  vaikų ir jaunimo popchorų, ansamblių ir solistų apžiūros šventė. Kaip niekad gausus dalyvių būrys pareiškė norą dalyvauti šioje muzikinėje šventėje. Atvyko dainininkai iš Anykščių, Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Jonavos, Panevėžio miestų ir rajonų. Žiūrovai ir komisija išvydo 28 pasirodymus. Nuo pačių mažiausių, vos ketverių metukų, dainorėlių iki brandaus jaunimo slopindami jaudulį visi lipo į sceną ir atliko pasirinktus kūrinius. Visą dieną miestelyje skambėjo muzika ir šurmuliavo svečiai.

   Šiame konkurse „Puella“ ir Tabalai“ (vad. Rūta Aglinskienė) kolektyvai ansamblių grupėje pelnė I ir II vietas.

    Sveikiname!

   

 

 

 

   Raguvos ir Anykščių kultūros centrų informacija

ANDRIAUS MAMONTOVO koncertas

Spalio 9 d. 18 val. kviečiame į Andriaus Mamontovo koncertą (atkeltas iš balandžio 8 d.)

Vienas populiariausių Lietuvos atlikėjų Andrius Mamontovas dalinasi gera žinia gerbėjams, gyvenantiems atokiau nuo Lietuvos didžiųjų arenų – spalio 9 d. atlikėjas atvyksta į Anykščių kultūros centrą.

„Socialiniuose tinkluose nuolat sulaukiu klausimų, kada koncertuosiu viename ar kitame nedideliame mieste. Niekada neturėjau tikslo groti tik didžiausiose arenose ar rengti tik kelis koncertus per metus.

Pasirodymai didžiausiose salėse suteikia galimybių įgyvendinti sudėtingiausius techninius sumanymus, bet mažesnės erdvės suteikia koncertams jaukumo. Man tiesiog patinka groti publikai – didmiesčiai sulauks savo eilės, bet šį pavasarį noriu keliauti į mažesnius miestus, tikėtina – ir visai netoli jūsų namų“, – sako Andrius Mamontovas, koncertuose atliksiantis geriausiai žinomas savo dainas ir kūrinius iš netrukus pasirodysiančio naujo albumo „Perlai ir Sakuros“.

Bilietais prekiauja Bilietai.lt

Galioja bilietai, kuriuos jau buvote įsigiję į balandžio 8 d. koncertą.

Derliaus šventė „Kai derlius pareina namo…“ Vaitkūnuose

Derliaus šventė Vaitkūnuose

Spalio 19-ąją Vaitkūnų kultūros namuose įvyko Rudens šventė „Kai derlius pareina namo…“. Besirenkantys į jau tradicija tapusį renginį vestibiulyje pirmiausia išvydo iš moliūgų sudėliotą linksmai nusiteikusį „Dėdę Derlių“, kuris, atrodė, kvieste visus kviečia į rudeninę šventę. Čia pat veikė ir įspūdingų gamtos vaizdų fotografijų paroda „Sustok, akimirka žavinga!“, kurią parengė ir pirmiesiems suteikė galimybę pasižiūrėti renginio Vaitkūnuose dalyviams muziejininkas žurnalistas Vytautas Bagdonas. Na, o  rudeniškos saulės spindulių nutviekstoje salėje puikavosi įspūdingo dydžio įvairios daržų, laukų ir sodų gėrybės, taip pat ir visokiausios gamtos keistenybės, gražios paskutiniųjų, dar šalnų nepakąstų žalumynų kompozicijos.

Pasveikinusi susirinkusius į bendrą būrį, renginio organizatorė Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus padalinio vadovė Aldona Bagdonienė pabrėžė nuo senų senovės kaimuose vyravusią tradiciją pasibaigus darbymečiui ir derliui parkeliavus į aruodus, pasikieminėti, susiburti, pailsėti, draugėje pasilinksminti. Ir kaip žemdirbiško triūso, sodiečių darbuose išlieto prakaito, gausaus derliaus simbolį renginio vedėja visiems pasiūlė paragauti po riekelę naminės duonos.  O  tada prasidėjo visokiausi konkursai, kuriuose sumanumą, rankų miklumą, sąmoningumą turėjo progą išbandyti visi norintys. Gi mįslių, klausimų, užduočių, konkursų buvo ne tiktai linksmų, įdomių, išradingų, bet ir gana „suktų“, reikalaujančių išmonės, nuovokumo. Ir viskas „sukosi“ apie darbą, derlių, gamtą, sodų, laukų ir daržų gėrybes. Savaime suprantama, visų laukė atitinkami prizai ir siurprizai, taip pat susiję su rudeniu ir derliumi. Ir, žinoma, pralaimėjusių nebuvo, tądien kultūros namų salėje nugalėjo visi.

Nuotaikingą koncertą Rudens šventės proga Vaitkūnuose atliko Kupiškio parapijos muzikinis kolektyvas „Šaltinis“, vadovaujamas Broniaus Petronio. 

Šventės Vaitkūnuose akimirkos – šiose nuotraukose: