Š. m. vasario 8-16 dienomis Anykščių kultūros centro liaudies šokių kolektyvas „Gojus“ ir istorinių šokių studija „Baltoji pavana“ svečiavosi tolimajame Katare, kur dalyvavo 4-ame įvairių kultūrų folkloro festivalyje. Į kelionę, vadovaujami Jūratės Uselienės, išvyko 15 šokėjų. Po ilgo skrydžio, su persėdimu į kitą lėktuvą Stambule, šokėjus pasitiko 2014 metais atidarytas Hamado oro uostas Kataro sostinėje Dohoje. Iš pirmų akimirkų krito į akis išdailinta aplinka su šiai turtingai šaliai prideramu prabangos prieskoniu.
Iki koncertinių pasirodymų buvo likę kelios dienos, tad laikas buvo išnaudojamas aktyviai pažinčiai su šios šalies kultūra, tradicijomis, žmonių gyvenimo būdu, architektūra. Į Katarą buvo atvykta ne vasaros laikotarpiu, tad svilinančio 40 laipsnių karščio išvengta. Net buvo diena, kad apsisaugant nuo žvarboko Persilos įlankos vėjo, teko prisiminti ir lagaminuose turimas striukes.
Kiekviena diena, kiekviena valanda praleista Katare buvo pilna įspūdžių ir nuostabos.
Benjaminas Franklinas yra pasakęs, kad gyvenime negalima išvengti dviejų dalykų – mokesčių ir mirties. Jis tikriausiai nebuvo Katare. Mat čia katariečiams, kurių yra apie 250 tūkst., 2,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje, mokesčių mokėti nereikia ! Turtingiausia pasaulio valstybė padengia gydymo, elektros, vandens ir kitas komunalines paslaugas. Sakoma, jog nemokamai universitete išsilavinę Kataro jaunuoliai gali rinktis iš 20 tiesiog puikių darbo pasiūlymų. Kataras 1940 metais atrado įspūdingus naftos ir gamtinių dujų rezervuarus. Tai viena iš greičiausiai besivystančių ekonomikų pasaulyje ir turtingiausia pasaulio valstybė pagal bendro vidaus produkto dalį gyventojui.
Jaunojo muzikos atlikėjo premija – pianistei Paulinai Dūmanaitei
Apie tokius faktus ir kitokią gyvenimo šioje prabangioje šalyje specifiką daug pasakojo jau penktus metus čia gyvenanti ir dirbanti lietuvių šeima Eglė ir Valdemaras. Beje, Eglė yra profesionali muzikantė grojanti smuiku, o Valdemaras – kinezaterapeutas ir atsakingas už Kataro lengvaatlečių sportinę formą. Jie padėjo anykštėnams orientuotis ir geriau pažinti šalį, rekomendavo lankytinas vietas ir pramogas. Vienai iš jų neatsispirta, – tai ekstrimalus pasivažinėjimas visureigiais po Kataro smėlio kopas. Adrenalino dozė buvo garantuota kiekvienam.
Nuostabą kėlė stiklinių dangoraižių ir kitų architektūrinių šedevrų savitumas ir prabanga, kuri ypač išryškėja į miestą atslinkus sutemoms ir įžiebus apšvietimui,- pasijunti lyg būtum fantastiniame pasaulyje. Ne mažesnę nuostabą kelianti aplinkybė – beveik tuščios gatvės. Tai neįprasta tankiai gyvenamam miestui. Net prabangus tik prieš metus baigtas statyti metro – apytuštis. Dohoje pėsčiomis beveik nevaikštoma. Vietiniai gyventojai važiuoja automobiliais, kurių prabangumas kelia ne mažesnę nuostabą, nei architektūra.
Katare egzistuoja Šariato teisė, kuri yra pakankamai griežta ir draudžia daugelį vakaruose įprastų kasdieninio gyvenimo atribūtų. Anykščių šokėjams pirmą dieną nuėjus į paplūdimį ir pabandžius nusirengti iki mums įprasto kuklaus nuogumo, nedelsiant prisistatė tamsiaodė vietinės moralės sergėtoja ir padarė pastabą, jog taip elgti nedera. Vartoti alkoholį darudžiama visur, išskyrus prabangius viešbučius ir licenzijuotas kavines. Už alkoholio vartojimą viešose vietose arba nesantuokinius seksualinius santykius Katare yra skiriami net išplakimai, kuriuos kartais patiria ir užsieniečiai.
Katare egzituoja absoliuti monarchija. Tarptautinės organizacijos pripažįsta, jog žiniasklaida Katare nėra laisva. Pavyzdžiui, žurnalistai norėdami ką nors rašyti apie šalies vadovą privalo gauti jo rašytinį leidimą.
Katarietės moterys laikosi tradicijų ir dėvi pilnai juodą aprangą, išsiskiria tik prabangiais batais ir rankinėmis. Šariatas leidžia vyrams poligamiją, tad katariečiai vyrai gali dėmesį dalinti kelioms moterims.
Ypatingai įspūdingi Kataro nacionalinės kultūros ir kiti muziejai, kuriuos taip pat buvo galimybė aplankyti. Eksponatai, kurie turi sąsajų su Kataro istorija ir kultūra, supirkti iš daugelio šalių. Kai kurie jų siekia 6-7 amžių o vertė sunkiai įsivaizduojama…
Koncertai vyko vasario 13 ir 14 dienomis. Šokėjams buvo skirta didelė ir balto marmuro pastatyta arena savo architektūra kažkuo primenanti senovės Romos koliziejų: didelė scena viduryje, o aplinkui, kylančiai į viršų – žiūrovai. Net daug mačiusiam Anykščių “Gojui” tokie gabaritai ir apimtys sukėlė nerimą. Tačiau prieš koncertą scena buvo kiek transformuota, t. y. padengta kilimine danga, pastatytos dekoracijos. Sužavėjo didelis plazminis ekranas, kuriame pries koncertą žiūrovams buvo trumpai pristatyta Lietuva ir anonsuotas šoksiantis kolektyvas. Sužavėjo, šviesos, dumų ir kiti efektai. Koncertai praėjo pakilia nuotaika, sulaukta ypatingo palaikymo iš vietos lietuvių bendruomenės: šokant apima ypatingas jausmas, kai tolimajame Katare žiūrovų tarpe plėvesuoja vytis, ar mūsų trispalvė ! Beje, Anykštėnų pasirodymas buvo transliuojamas ir per vietinę televiziją.
Šokėjai paliko didelį įspūdį ne tik žiūrovams, bet ir organizatoriams, nes anykštėnai pirmieji Kataro žiūrovui pristatė Lietuvos kultūrą ir tautinį savitumą. Visi liko sužavėti, šokėjų pasirodymu ir tautinių bei istorinių šokių kostiumais.
Paskutinės svečiavimosi Katare dienos vakarą jau minėta Eglė pakvietė visą šokėjų kolektyvą į koncertą, kuriame ir ji pati grojo.
Praleistos dienos Katare paliko neišdildomą įspūdį, prisiminimus, žinias ir nuotaikas. Mūsų šalių kultūrų, tradicijų ir vertybių skirtumai ir kontrastai nepaliko abejingų, ypač kai prie šios šalies kultūros pabuvota visai šalia, pajaustas jos savitumas, subtilumas ir savotiškas žavesys.
Autorius: Vilmantas Jasiukonis